„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į – ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.
Jo teigimu, Kaune 2016–2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.
Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.
„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės – ELTA) atkūrimui, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – tikino STT atstovas.
„Taip pat asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, dažnai veikdavo ne atstovaujamo asmens, o asmeniniais interesais – siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar kad juos įsigytų susiję asmenys“, – pridūrė D. Lukauskas.
Kaip teigė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša, generalinė prokuratūra kelis kartus atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sklypų perpardavimo, nes pats procesas įstatymams esą neprieštarauja.
„Toks veikimas, kai asmuo, iš vieno ar kito šaltinio sužinojęs apie galbūt patraukliose vietose atkurtas nuosavybės teises, pasinaudoja tuo žinojimu ir už tam tikrą kainą įgyja iš to asmens žemės sklypą, (…) o paskui perparduoda už didesnę kainą, tai jokiems imperatyviems teisės aktams neprieštarauja“, – posėdyje sakė M. Jovaiša.
Kaip skelbta žurnalistiniame tyrime, du sklypai tą pačią dieną ir visų bendrasavininkų prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą – 3,359 mln. eurų. Tai užfiksuota sandorių ataskaitoje, su kuria susipažino portalas „Kas vyksta Kaune“.
„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą sklypą iš fizinio asmens įsigijo vos už 46 tūkst. eurų, o „Autoeta“ 63,73 arų dydžio sklypą iš valstybės įsigijo už 406 tūkst. eurų.