Neapgalvotas techninis projektas
Renovacijos procese labai svarbi pradžia, kai rengiamas investicijų planas ir techninis darbo projektas. Todėl šie darbai turi būti atlikti itin atidžiai ir apgalvotai. Priešingu atveju, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, šiame etape padarytos klaidos gali papildomai kainuoti.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijas ir inžinerines sistemas. Kaip pavyzdys, galima klaida – parenkant ventiliuojamo fasado sistemą nepatikrinama, ar esama siena yra tinkama tos sistemos laikantiesiems elementams. Paaiškėjus, kad konstrukcijos susidėvėjusios, tenka keisti projektinius sprendimus, atlikti papildomus darbus ir patirti papildomų išlaidų“, – teigia K.Banionis.
Be to, anot eksperto, vis dar pasitaiko atvejų, kai renovuojant pastatus nenumatoma mechaninė vėdinimo sistema. Apšiltinus ir susandarinus pastatą tampa ganėtinai sudėtinga užtikrinti higienos normas atitinkančius oro apykaitos rodiklius, dėl to patalpose blogėja mikroklimatas, kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis.
K.Banioniui pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, techniniame darbų projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys gerą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose. Techniniai darbo projektai turi būti detalūs, kitu atveju prireikia papildymų ar pakeitimų, tai užtrunka, prireikia daugiau lėšų.
Butų savininkų abejingumas
Kita vis dar dažnai pasitaikanti klaida – gyventojų abejingumas, nepakankamas dėmesys pradiniuose renovacijos etapuose. Anot E.Petrausko, nuo gyventojų įsitraukimo rengiant investicijų planą ir techninių darbų projektą priklauso viso daugiabučio renovacijos projekto eiga, terminai ir galutinis rezultatas.
„Teisės aktai numato pareigą projektuotojams ir administratoriams pristatyti techninį projektą gyventojams, tačiau į susirinkimus dažnai nesusirenka net minimalus dalyvių skaičius. Vis dėlto, kad darbai būtų tęsiami, tokiais atvejais formaliai laikoma, kad gyventojai buvo supažindinti su projektu“, – sako E.Petrauskas.
Vėliau, jau prasidėjus darbams, pristatyme nedalyvavę gyventojai neretai ima reikšti nepasitenkinimą dėl sprendimų, apie kuriuos galėjo savo nuomonę pasakyti anksčiau. Pavėluoti bandymai juos keisti trikdo statybų procesą, išbalansuoja jį ir gali pakenkti galutinei renovacijos kokybei. Todėl kuo daugiau užduodama klausimų ir kuo daugiau diskusijų vyksta pradžioje, tuo geriau.
Vertinami tik greiti sutaupymai
Pasak APVA eksperto, kita dažna klaida – vertinti pastato atnaujinimą tik kaip priemonę sutaupyti artimiausiu metu, sumažinti išlaidas, o ne kaip ilgalaikę investiciją. „Renovacija yra galimybė kompleksiškai atnaujinti pastatą ir taip prailginti jo gyvavimo trukmę. Be to, modernios, automatizuotos inžinerinės sistemos suteikia daugiau komforto – gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą, užtikrinti kokybišką vėdinimą ir efektyviai valdyti energijos suvartojimą“, – pabrėžia E.Petrauskas.
Dabar tinkamas metas apsispręsti dėl daugiabučio renovacijos. Kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti pratęstas iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite apva.lrv.lt. Dažnai pasitaikanti klaida – gyventojų abejingumas, nepakankamas dėmesys pradiniuose renovacijos etapuose.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.