Tarandėje – neregėtas vaizdas: pagrindinė gatvė daugiau nei už 4 mln. eurų baigiama rekonstruoti, bet apie 200 metrų atkarpa ties ja liks be šaligatvio ir dviračių tako.

Vilniečiams, keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais nauju taku ties Tarandės gatve, teks pereiti į kitą gatvės pusę. Mat tarp Masionių ir Pikutiškių gatvės naujo pėsčiųjų ir dviračių tako nebėra.

Taip įvyko dėl to, kad savivaldybė nesugebėjo susitarti su sklypo savininkais dėl servituto.

Savivaldybės tarybos narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Almantas Stankūnas rėžė: valdininkai ir politikai, jeigu tik nėra asmeninio intereso, nepajudins nė piršto, kad išspręstų nestandartines situacijas.

[[ge:lrytas:lrytas:39347508]]

Pasirodo, kad pėsčiųjų ir dviračių takui reikalingos žemės nesutinkantis perleisti asmuo tik dabar bus kviečiamas į savivaldybę, nors apie šią problemą buvo žinoma ir prieš trejus metus, kai buvo projektuojama infrastruktūra.

Pažeidė viešąjį interesą?

A.Stankūnas spėjo, jog nutrūkus takui pėstieji ir dviratininkai nesivargins kirsti gatvės, kad jos kitoje pusėje pasiektų šaligatvį. Jie žingsniuos važiuojamąja dalimi.

„Dėl to mažėja ne tik brangios infrastruktūros panaudojimo efektyvumas, bet ir eismo saugumas“, – įsitikinęs A.Stankūnas.

Jo manymu, dėl to, kad sklypo savininkas nesutiko leisti suformuoti servituto pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, šiurkščiai pažeidžiamas viešasis interesas.

Šį klausimą A.Stankūnas kėlė paskutiniame tarybos posėdyje.

Ilja Karužis, Infrastruktūros grupės vadovas, tapęs ir miesto vyriausiuoju inžinieriumi, miglotai atsakė, kad nesutikus savininkui parduoti dalies savo sklypo savivaldybė esą negalėjo anksčiau pradėti žemės išpirkimo proceso.

[[ge:lrytas:lrytas:39738423]][[ge:lrytas:lrytas:39012721]][[ge:lrytas:lrytas:38358866]]

Todėl A.Stankūnas kėlė klausimus: kas kaltas, kad neįvyko sandoris, – savininko nepamatuotas godumas ar savivaldybės pasiūlyta neadekvačiai žema kaina už žemę?

Juk su kitais žemės savininkais pavyko susitarti.

Kitas jo klausimas – kodėl savivaldybė nesikreipė į Aplinkos ministeriją dėl išlygos šiam atvejui, kad išpirkimo procedūros prasidėtų anksčiau negu buvo pabaigta Tarandės gatvės rekonstrukcija?

Į savivaldybę kvies dabar

Savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas tikino, kad susidariusi padėtis prieš kelias dienas buvo aptarta pasitarime miesto plėtros klausimais.

Jame nuspręsta surengti susitikimą su žemės sklypo savininkais, todėl artimiausiu metu jie bus kviečiami į savivaldybę.

„Ir tai viskas, ką A.Bužinskas sugebėjo atsakyti? Ar prieš trejus metus, kai buvo rengiamas Tarandės gatvės rekonstrukcijos projektas, nežinota apie šią problemą? Privalėjo žinoti, nes apie ją savivaldybę informavo projektuotojai“, – stebėjosi A.Stankūnas.

Visos derybos – bevaisės

„Teko sutikti su tokiomis sąlygomis, kokios buvo,“ – atsiduso Tarandės bendruomenės pirmininkė Renata Gelažauskienė.

Ji pasakojo, kad dėl servitutų buvo kalbėta ir su kitais sklypų, kurių prireikė takui nutiesti, savininkais. Jie sutiko perleisti žemę, liko tik vienas.

Bendruomenės pirmininkės žodžiais, toks nenoras stebina: juk tos žemės jis vis tiek nepanaudos, nes šalia gatvės apsaugos zona, netoli elektros linija.

R.Gelažauskienė dar prisiminė, kad susitarti su žemės savininku mėgino jos vyras. Bet derybos buvo bevaisės.

Kai artėjo finansavimo Tarandės gatvės rekonstrukcijai patvirtinimas, bendruomenei teko svarstyti: nutraukti projektą dėl vieno žmogaus ar vis dėlto jį įgyvendinti.

„Sutarėme, kad prisitaikysime prie to, kaip yra, nes tai vis tiek bus geriau negu kaip buvo“, – kalbėjo R.Gelažauskienė.

Skelbimas nieko nesudomino

Dar praėjusių metų gruodį 41 aro žemės ūkio paskirties sklypas, kurio dalies reikia pėsčiųjų ir dviračių takui, buvo parduodamas už 150 tūkst. eurų.

Pardavėjas nurodė, kad žemės paskirtį galima pakeisti. Tačiau ne viso sklypo, o tik 16 arų.

Sklypo savininkas neslėpė, kad likusius 25 arus pagal miesto bendrąjį planą reikės paskirti Tarandės gatvės plėtrai.

„Tikėtina, kad valstybė išpirks tuos 25 arus, skirtus Tarandės gatvės plėtrai, visuomenės poreikiams, už tai atlyginant žemės savininkui – išperkant rinkos kaina. Padalinus sklypą minėtu būdu 16 arų dalis, kurią galima pakeisti į namų valdos, kainuotų 128 tūkst. eurų“, – buvo rašoma dabar jau negaliojančiame skelbime, pasirodžiusiame įvairiuose nekilnojamojo turto portaluose.

Pasiūlymas pirkti sklypą, kurio dalį teks atriekti, nieko nesudomino.

Skambino tik pirmą kartą

Tiesa, sklype skelbimas apie parduodamą žemę yra ir dabar. Raidės ir skaičiai išblukę, bet telefono numerį galima įžiūrėti.

Atsiliepęs kompetencijos ugdymo mokymus rengiančios bendrovės vadovas Erimijus Radavičius tikino savo sklypo dalį iš tiesų parduodąs, todėl savivaldybės atstovų žodžius apie nenorą tartis jis pavadino melu.

„Į mane niekas nesikreipė. Tik prieš kelias dienas paskambino projektuotoja iš savivaldybės ir klausė, ar aš parduočiau sklypą. Sakiau, kad taip. Bet tai buvo pirmas skambutis. Ir ne oficialus kreipimasis“, – paaiškino E.Radavičius.

Bet yra kitas sklypo bendraturtis. E.Radavičiaus žiniomis, jis anksčiau sutiko parduoti sklypą, bet ne dalį, o visą iš karto.

Vilnius išleido jam milijonus, bet prestižiniame rajone takas nutrūko – nesusitarė su vienu žmogumi