Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad modernizacija yra kur kas daugiau nei techninis procesas, tai kartu ir bendruomenes telkiantis socialinis reiškinys, ugdantis atsakomybę už gyvenamąją aplinką ir skatinantis tvaresnį gyvenimo būdą.
„Renovacija yra bendras projektas, reikalaujantis ilgalaikės vizijos, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo.
Gyventojai, kartu siekiantys geresnių gyvenimo sąlygų, mažesnių sąskaitų, gražesnės aplinkos, tampa komanda. Diskusijos dėl medžiagų, darbų eigos ar finansavimo įtraukia, skatina dialogą ir ugdo tvirtesnius tarpusavio ryšius. Be to, bendri iššūkiai sukuria istoriją, kuri vienija ir tampa dalimi kolektyvinės patirties“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė.
Nuo bendrystės prie tvarumo
Stiprėjanti bendruomenė ilgainiui pradeda kelti sau ne tik praktinius, bet ir vertybinius klausimus. Kai gyventojai įgyja patirties kartu priimti sprendimus, natūraliai atsiranda noras susitelkti ir dėl to, kokia turėtų būti jų gyvenamoji aplinka ateityje. Čia renovacija tampa tiltu į tvarumo idėjas.
„Kai žmonės pamato, kad jų daugiabutis gali būti draugiškas aplinkai, atsiranda įprotis rūšiuoti atliekas, taupyti energiją, rinktis aplinkai palankesnius sprendimus. Renovacija tampa atspirties tašku ir kitoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, želdynams tvarkyti, kiemams gražinti, bendruomenės sodams kurti. O fizinis pokytis neretai skatina ir vertybinį virsmą“, – pabrėžia APVA Pastatų modernizavimo departamento vadovė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros doktorantė Ulijona Kaklauskaitė pabrėžia, kad kompromisų paieška renovacijos procese yra itin svarbi patirtis, formuojanti ne tik gražesnę gyvenamąją aplinką, bet ir santykį su erdve už kiemo ribų: „Kai pavyksta susitarti, žmonės supranta, kad bendradarbiavimas gali apimti ir kitus aplinkosaugos klausimus – nuo kasdienių darbų kieme iki visam miestui aktualių sprendimų.“
Anot jos, tik tada, kai sprendimai yra naudingi visiems, leidžia gyventi patogiau, jie gali tapti tvarūs. Tiesa, šį kelią dažnai lydi ginčai – ar rinktis pigesnį, ar brangesnį, bet ekologiškesnį variantą. Tačiau tokios diskusijos nėra silpnybė, o veikiau įrodymas, kad bendruomenė ieško pusiausvyros.
Renovacija čia tampa tramplinu, iš kurio galima žengti į platesnį ekologiškai atsakingo gyvenimo lauką.
Pozityvus pavyzdys įkvepia labiau
Be to, kad renovacija įkvepia aplinkai draugiškiesniems pokyčiams, daugiabučio namo atnaujinimas atveria kelią ir draugystei tarp kaimynų. Žmonės, kurie anksčiau tik prasilenkdavo laiptinėje, modernizacijos metu ima labiau pažinti vieni kitus. Bendro tikslo įgyvendinimas leidžia patirti, kad veikdami drauge jie gali įveikti net sudėtingiausius uždavinius.
„Atnaujinus daugiabutį bendruomenėje atsiranda nauja dinamika. Gyventojai dažniau bendrauja, dalijasi patirtimi, kartu sprendžia kasdienes problemas. Tokiu būdu renovacija tampa ne tik fiziniu pokyčiu, bet ir socialiniu lūžiu, kuris skatina aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime“, – tikina G.Burbienė. Pastebima, kad po renovacijos žmonės ima labiau rūpintis ir bendromis namo erdvėmis, jo aplinka, jaučiasi už tai atsakingi.
Jai pritaria ir U.Kaklauskaitė. Pasak jos, kartu atsiranda ir pozityvus socialinis spaudimas prisidėti. Žinoma, skeptikų ar tik trumpalaikę naudą matančių visada bus, bet pozityvus bendruomenės pavyzdys dažnai įkvepia kur kas labiau nei kritika.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.