Sprendimą dėl Vytauto Kaminsko ir Nijolės Kaminskienės (atsakovai byloje) iškeldinimo iš savavališkai pastatytų griautinų statinių priėmęs teismas pažymėjo, kad Civiliniame kodekse aiškiai nurodyta, jog savavališkai pastatytu statiniu naudotis draudžiama.
Kaip pranešė teismas, konstatuota, kad atsakovai neturi teisės naudotis nei gyvenamuoju namu, nei ūkio pastatu ar terasomis, nes šie statiniai buvo pastatyti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir nėra įteisinti.
Teismo sprendimas dėl šių statinių nugriovimo įsiteisėjo dar 2018 m., tačiau jis iki šiol nėra vykdomas. Byloje dėl iškeldinimo atsakovas deklaravo, kad sprendimo griauti statinius nevykdys ir toliau mokės jam paskirtą piniginę baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Teismas pabrėžė, kad skirtingos nacionalinės institucijos atsakovams buvo suteikusios pakankamai laiko ir galimybių teisiniais būdais spręsti situaciją: terminas nugriauti statinius buvo pratęstas, bylos buvo stabdomos, siekiant leisti įteisinti statybas, o sprendimo griauti statinius vykdymas atidėtas dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių.
Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad iškeldinimas pažeistų jų teisę į būstą, nes ši situacija jau buvo įvertinta ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Tarptautinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendime nurodė neįžvelgiantis jokių požymių, kad valdžios institucijos būtų ėmusios kokių nors veiksmų, dėl kurių atsakovas galėjo manyti, jog jo atlikta statyba miške yra teisėta arba kad jis galės statybas įteisinti atgaline data.
Teismas sako, kad vyras pastatė gyvenamąjį namą miško žemėje, sąmoningai nepaisydamas teisės aktuose nustatytų draudimų, todėl jis pats sukūrė situaciją, kurioje atsidūrė.
Pabrėžiama, kad savavališkos statybos miške (saugomoje teritorijoje) kelia grėsmę aplinkai ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl atsakovas ir buvo įpareigotas dar 2018 m. statinius nugriauti.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.