Netikėta, tačiau miesto savivaldybė bene pirmą kartą įsiklausė ne į statybų bendrovės, o į gyventojų norus, todėl Baltupio ir Rygos gatvėse tarp gyvenamųjų namų nauji daugiabučiai bent jau kol kas nebus įsprausti.

Baltupių gyventojai gali lengviau atsidusti: savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsigyti 0,33 hektaro žemės sklypą Baltupio gatvėje 51A.

Šiuo sprendimu siekiama išsaugoti vietos bendruomenės naudojamą žaliąją erdvę nuo naujo užstatymo tankiai apgyvendintoje miesto dalyje.

Bylinėjasi su savivaldybe

[[ge:lrytas:lrytas:34268464]]

Didelį daugiabutį buvo ketinama įkišti į menką medžiais apsodintą plotelį tarp Baltupio gatvės ir seniai čia stovinčio daugiabučio, tarsi Vilniuje nebebūtų likę nė vieno laisvo žemės sklypo.

Tačiau džiaugtis dar anksti, nes laukia teisinė kebeknė. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Lithome“, ketinusi sklype statyti daugiabutį, jau dabar bylinėjasi su savivaldybe, nes ši nesuteikia statybos leidimo.

[[ge:lrytas:lrytas:40022540]][[ge:lrytas:lrytas:39843393]][[ge:lrytas:lrytas:39760813]]

Be to, turto vertintojams įvertinus sklypą gali paaiškėti, kad jo vertė – per 200 tūkst. eurų. Tuomet tarybai tektų darsyk nagrinėti sklypo išpirkimo klausimą.

Ar politikai sutiktų, kad savivaldybė sumokėtų daugiau, – neaišku. Panaši situacija ir dėl sklypo Rygos gatvėje 28 Justiniškėse. Beje, tokių vietų mieste – apie pusšimtį.

Buvęs meras – kritiškas

Per tarybos posėdį kalbėdama, kad reikia investicijų į žaliąsias erdves, Laisvės partijos frakcijos atstovė Agnė Vaiciukevičiūtė priminė, kad sklypo Baltupio gatvėje 51A klausimas svarstomas jau antrą kartą.

Nors buvo politikų pasiūlymų savivaldybei apsikeisti sklypais su nekilnojamojo turto plėtotoju, pasiūlant jam likusios laisvos valstybinės žemės, paaiškėjo, kad tai draudžia įstatymai. Valstybinio turto mainai neįmanomi.

Nustebino buvęs meras Remigijus Šimašius, uoliai sodinęs krūmus ir medžius. Jis aiškino, kad Baltupio gatvės gyventojai priprato prie žalumos, kuri matyti pro langus, tačiau šiaip tas sklypas yra tarp judrios gatvės ir kitų daugiabučių.

„Nekilnojamojo turto plėtotojas tik nusigriebtų savo pelno dalį net ne dirbdamas, o tiesiog parduodamas sklypą“, – sumanymą savivaldybei išpirkti sklypą vertino R.Šimašius.

Kilo ir kitas klausimas: kodėl savivaldybė pasirinko išpirkti sklypus Baltupio ir Rygos gatvėse, jei panašių atvejų mieste – per pusšimtį?

Paaiškėjo, kad kriterijų, kodėl pasirenkamas Baltupio gatvės 51A sklypas, nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:40105270]]

Skaičiavo visus želdinius

Tačiau tai nesutrukdė merui Valdui Benkunskui skelbti, kad savivaldybė ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdama sustabdyti neplanuotą daugiabučių plėtrą minėtu adresu.

Jo žodžiais, sprendimas išpirkti sklypą suteiks ilgalaikę naudą bendruomenei: bus išsaugoti brandūs medžiai, sukurta kokybiška viešoji erdvė poilsiui ir rekreacijai.

„Miesto plėtra negali vykti žaliųjų erdvių sąskaita. Atlikome išsamią analizę ir nustatėme vietas, kuriose kyla rizika prarasti bendruomenių naudojamas žaliąsias erdves.

Baltupių sklypas yra viena iš jų, todėl nusprendėme veikti proaktyviai – inicijavome jo išpirkimą. Tai leis apsaugoti vilniečių poilsio ir rekreacines zonas nuo užstatymo daugiabučiais“, – sakė meras.

Sklype šiuo metu auga 118 įvairių želdinių, kurie atlieka ekologines, apsaugines, rekreacines ir socialines funkcijas. Teritorija formuoja svarbią žaliosios struktūros jungtį tarp tankiai užstatytų kvartalų, mažina triukšmą bei oro taršą, gerina oro kokybę ir kuria vizualinę bei emocinę atokvėpio zoną gyventojams.

Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ši teritorija patenka į želdynų nepasiekiamumo zoną, todėl jos išsaugojimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti minimalią žaliosios infrastruktūros prieigą šioje miesto dalyje.

Bendruomenė buvo aktyvi

Savivaldybės atliktoje analizėje buvo įvertintos kelios galimos sklypo panaudojimo kryptys.

Įvertinus alternatyvas pasirinktas sklypo išpirkimo kelias, kuris labiausiai atitinka miesto planavimo, ekologinius ir bendruomenės interesus.

Numatoma, kad įsigytas sklypas bus suformuotas kaip atskirųjų želdynų sklypas ir pritaikytas viešajam naudojimui – jame bus galima įrengti poilsio, žaidimų ir sporto aikšteles, takus, išsaugant medžius ir želdinius. Tai užtikrins kokybišką gyvenamąją aplinką Baltupių gyventojams.

„Sostinės“ sutiktas Baltupio gatvėje gyvenantis Artūras tokį savivaldybės tarybos sprendimą sveikino: „Naujus namus stato ir stato, o butai vis tiek beprotiškai brangūs. Tai tegul lieka mums žalioji erdvė.“

Kitos gyventojos Dianos nuomone, savivaldybė dėmesį į šią problemą atkreipė todėl, kad Baltupių bendruomenė buvo labai aktyvi. „Jeigu ir kitos bendruomenės taip atakuotų savivaldybę laiškais, kreipimaisis, manau, ir joms šypsotųsi sėkmė“, – įsitikinusi moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:40105269]]

Neatsisako bendradarbiauti

Baltupio gatvėje 51A daugiabutį ketinusios statyti bendrovės „Lithome“ direktorius Igoris Trofimovas pasakojo, kad sklypą įsigijo 2022-aisiais, per pusantrų metų parengė gyvenamojo namo projektą, gavo visus sutikimus ir projekto suderinimus, tačiau savivaldybė statybos leidimo nesuteikė: „Kad apsaugotume savo interesus ir išvengtume nuostolių, kreipėmės į teismą, tačiau kartu bendravome ir bendradarbiavome su savivaldybės atstovais ir ieškojome abiem pusėms priimtino sprendimo.“

„Gerbiame savivaldybės požiūrį ir nenorime būti priešais nei visuomenei, nei savivaldybei – esame socialiai atsakinga nekilnojamojo turto plėtros bendrovė.

Šiuo metu Vilniuje „Lithome“ turi per 15 statomų ir projektuojamų daugiabučių namų projektų, todėl bendradarbiavimą su savivaldybe vertiname kaip strateginį ir ilgalaikį santykį.

Siekiame konstruktyvių derybų su savivaldybės atstovais ir tikimės, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiu metu“, – kalbėjo bendrovės direktorius.

Panašūs atvejai kartosis

V.Benkunskas minėjo, kad vien per šiuos metus Vilniuje pastatyta daugiau nei 3 tūkst. naujų butų: „Vis dėlto ne visų butų statybos džiugina vilniečius.“

Jo žodžiais, pasitaiko atvejų, kai labai tankiai apgyvendintame kvartale atsitiktiniame privačiame žemės sklype sugalvojama statyti dar vieną daugiabutį. Tokiais atvejais mero ir savivaldybės elektroninio pašto dėžutės greitai prisipildo piktų gyventojų laiškų.

„Savivaldybės komanda yra atlikusi išsamią analizę, kiek tokių atvejų artimiausiais metais gali iškilti.

Iš keliasdešimt sklypų realiai tokią riziką artimiausiais metais nustatėme šešiose vietose, o dviejose iš jų jau tikrai žinojome, kad yra daromi veiksmai planuojant statybas“, – sakė meras turėdamas galvoje sklypus Baltupio g. 51A ir Rygos g. 28.

Todėl pradėtos šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Savivaldai trūksta teisių

„Tai yra ilgamečio klaidingo valdininkų mąstymo apie žemę ir statybas pasekmė. Ir čia reikia sisteminių sprendimų.

Pirmiausia daug metų savivaldybės neturėjo teisės valdyti žemės – spręsti dėl jos įveiklinimo ir nulemti, kas joje bus daroma.

Nepaisant to, kad Vilniuje yra daug laisvos ir galimos vystyti valstybinės žemės, ji ir toliau išlieka neįveiklinama, nes savivaldai nesuteikiami pilni įgaliojimai ja rūpintis. Pavyzdžiui, nepriimamas sprendimas leisti savivaldai parduoti valstybinę žemę.

Kai savivaldybė neturi teisių siūlyti plėtotojams tinkamų teritorijų, plėtra neretai persikelia į privačius sklypus tarp daugiabučių“, – dėstė V.Benkunskas.

Vilniuje jau daug metų vykdoma žemės grąžinimo programa, kuri tik dabar eina į pabaigą. Nebeformuojami nauji sklypai grąžinimui, nes dabartinio fondo užtenka likusiai laukiančiųjų eilei.

Pridarė labai daug klaidų

Tačiau prieš tai šioje srityje, anot mero, buvo pridaryta labai daug klaidų.

Dažnu atveju šalia kitų daugiabučių namų sugalvota desperatiškai įterpti kelis valstybinės žemės sklypelius, juos grąžinti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus mieste, o taip palikta galimybė kam nors ateiti ir juos susipirkti turint tikslų ten ką nors pastatyti.

V.Benkunsko nuomone, tokie atvejai kaip Baltupio ir Rygos gatvėse išlenda dar ir todėl, kad statybą leidžiantys dokumentai po 2010 metų ministro sprendimo neturi galiojimo termino.

Taigi jeigu planas ką nors statyti dešimtmečius guli stalčiuje, o per tą laiką teritorija jau yra išplėtojama, labai sunku, o kartais ir neįmanoma sustabdyti plėtotojo, staiga užsinorėjusio realizuoti projektą.

Mero teigimu, jeigu nebus grąžinti statybos dokumentų terminai, ši problema išliks ir toliau – dalis projektų bus įšaldomi ir atšildomi jau pasikeitus laikams ir Vilniui.

Baltupių gyventojai apgynė savo kiemą nuo daugiabučio – dabar jų istorija įkvepia kitus