Aplinkos sutvarkymas sodinant naujus želdynus, tiesiant takus, įrengiant žaidimų aikšteles, poilsio zonas yra tapęs neatsiejama šio proceso dalimi. Ekspertai pabrėžia, kad taip atnaujinami kvartalai tampa kaitos varikliu: formuoja patrauklesnius, gyvesnius ir tvaresnius miestus, kuriuose gera gyventi.
Geri pavyzdžiai įkvepia kitus
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios architektės Lauros Kairienės, daugiabučių renovacija, kuri yra suprantama ne vien kaip pastatų energinis atnaujinimas, bet kaip architektūrinės ir urbanistinės kokybės gerinimo procesas, gali paskatinti atsinaujinti visą rajoną.
„Miesto vizija turėtų būti orientuota į kompleksišką kvartalų atnaujinimą, įtraukiant ne tik pastatus, bet ir viešąsias erdves, gatves, želdynus bei socialinę, judumo infrastruktūrą. Tik taip galima sukurti vientisą ir kokybišką urbanistinę struktūrą. Kai renovacija vyksta ne pavieniui, o kvartaliniais principais, ji tampa miesto regeneracijos įrankiu – jungia viešąsias erdves, stiprina mobilumo ryšius, įveda naujus funkcinius sluoksnius: dviračių takus, bendruomenės centrus“, – sako architektė.
Susiję straipsniai
Atnaujinti pastatai formuoja naują kvartalo vaizdinį sluoksnį – jie ne tik tampa estetiškai švaresni ir funkcionalūs, bet ir perteikia šiuolaikinės architektūros kokybės standartus. Anot L.Kairienės, tai keičia ne tik vizualinį įspūdį, bet ir gyventojų santykį su aplinka – atsiranda pasididžiavimo jausmas, didėja bendruomeninis įsitraukimas. Sėkmingi pavyzdžiai įkvepia ir kaimynus.
Stiprina vietinį identitetą
Tokį kelią pasirinko ir Švenčionių rajono savivaldybė, kuri šiandien džiaugiasi puikiais renovacijos rezultatais.
Pasak Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Laimutės Kuksienės, tikras miestų pokytis įmanomas tuomet, kai atnaujinami ne pavieniai daugiabučiai, o visas kvartalas.
„Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje įgyvendinta kvartalinė renovacija visiškai pakeitė šių miestų veidą – sutvarkytos viešosios ir žaliosios erdvės, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, naujos automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos su pavėsinėmis bei treniruokliais, požeminės buitinių atliekų surinkimo aikštelės.
Miestai tapo gyvesni, patrauklesni ir kur kas patogesni gyventi. Kartu pastebimai išaugo nekilnojamojo turto vertė, o gyventojai džiaugiasi mažesnėmis šildymo sąskaitomis, neatnaujinti belikę tik pavieniai pastatai“, – teigia L.Kuksienė.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad kvartalinės renovacijos metu svarbu ne tik modernizuoti aplinką, bet ir išlaikyti vietinę tapatybę. Švenčionys, vadinami Lietuvos vaistažolių sostine, šį išskirtinumą įprasmino ir architektūroje – senos statybos daugiabučiams parinktos gamtai artimos spalvos, žalsva bei rusva, atkartojančios rajono gamtinį ir kultūrinį charakterį.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki kitų metų balandžio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.