Aleksotas tampa vis patrauklesniu gyvenamuoju rajonu, čia kelia koją vis galingesni nekilnojamojo turto plėtotojai. Tačiau gyventojai pasigenda informacijos, kaip permainos pakeis jų kasdienybę.

Pastaruoju metu Aleksote daugėja statybų – kyla gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties pastatai.

Nuo seno čia įsikūrę kauniečiai vis dažniau susiduria su įvairiais nepatogumais – tenka vis ilgiau stovėti automobilių spūstyse, kęsti didesnę taršą ir triukšmą.

Aleksoto bendruomenės nariai, norėdami sužinoti apie šio gyvenamojo rajono plėtrą, planavo surengti tam skirtą forumą ir jo metu iš savivaldybės atstovų išgirsti, kokie pokyčiai planuojami, bet nežinia, ar sulauks svečių, nes, pasak aleksotiškių, pernai valdžios atstovai susitikti su kauniečiais nepanoro.

[[ge:lrytas:lrytas:39233838]]

Gyventojai bent jau savo jėgomis bando iš nekilnojamojo turto plėtotojų ir statytojų sužinoti, kokios permainos laukia.

Permainų nebuvo ilgai

[[ge:lrytas:lrytas:39843393]][[ge:lrytas:lrytas:39760813]][[ge:lrytas:lrytas:39944284]]

Aleksote esančioje Antakalnio gatvėje yra 9 hektarų teritorija, kuri daug metų buvo apleista.

Greta gyvenanti Kristina Aleknaitė priminė, kad sovietmečiu tai buvo apželdinimo tresto valdos. Vėliau šis turtas buvo privatizuotas.

Prieš dešimt metų tuometiniai jo savininkai planavo didelėje erdvėje pastatyti nemažai gyvenamųjų namų.

„2016 metais pamatėme projektą, kas čia turėtų vykti, tačiau pokyčių ilgai nebuvo. Jie prasidėjo tik prieš kelerius metus, kai sklypo savininke tapo bendrovė „YIT Lietuva“. Antakalnio gatvės 42-ajame sklype buvo pastatyti du nauji penkių aukštų namai, dabar kyla ir trečiasis“, – pasakojo K.Aleknaitė.

Palygino du projektus

Neseniai kauniečiai pamatė skelbimus, kad lapkričio 26 dieną Aleksoto seniūnijoje vyks Antakalnio gatvės 42-ojo ir 57A sklypų detaliojo plano projekto pristatymas. Jo rengėja – šių sklypų savininkė „YIT Lietuva“.

„Kalba ėjo apie žemės sklypų detaliojo plano pakeitimų patvirtinimą, bet pasidomėjau ir tuo, kas vėliau čia bus statoma. Priešprojektinius pasiūlymus radau interneto svetainėje „projektuojustatau.lt“, – pasakojo kaunietė.

Moteris palygino 2016 metų ir dabar rengiamą projektą.

„Ankščiau buvo planuota, kad sklype atsiras 12–18 pastatų, kuriuose bus apie 300 butų ir gyvens 550–750 žmonių. Dabar projekte, kurį man pavyko rasti, numatyta, kad iškils 35–40 daugiabučių, kuriuose bus 700–900 butų ir įsikurs 1600–2200 gyventojų“, – stebėjosi kaunietė.

[[ge:lrytas:lrytas:40417085]]

Pasak K.Aleknaitės, ankščiau planuota statyti 5–9, o dabar 6–9 aukštų namus.

Ankstesniame projekte komercinių patalpų nebuvo numatyta, dabar rašoma, kad atsiras apie 3 tūkstančius kvadratinių metrų tam skirto ploto erdvių.

Naujovė – kvartale įrengti ir vaikų darželį.

Susidaro automobilių spūstys

Lygindama senąjį ir naująjį preliminarius projektus K.Aleknaitė suprato, kad namų bus kur kas daugiau.

„Kadangi bus daugiau daugiabučių, bus daugiau transporto srautų, triukšmo ir taršos“, – įsitikinusi kaunietė.

Moteris neslėpė, kad viena opiausių problemų šioje teritorijoje jau dabar yra automobilių srautai ir spūstys.

„Rytais iš Antakalnio ir gretimų gatvių išsukti į pagrindinę Aleksoto – Veiverių – gatvę sudėtinga, susidaro automobilių spūstys. Jos sumažėja tik apie 9 valandą“, – pasakojo K.Aleknaitė.

Tą patį patvirtino ir greta būsimos statybvietės Antakalnio gatvėje įsikūrusi Svetlana.

„Greta esančios Antanavos, Kreivoji gatvės siauros, o kai atsiras daugiau namų, įvažiuoti ir išvažiuoti iš kvartalo taps dar sudėtingiau“, – teigė moteris.

Trūksta gatvių jungčių

Aktyvi Aleksoto bendruomenės narė, 2003–2020 metais buvusi šio gyvenamojo rajono seniūnė Liukrecija Navickienė neslėpė, kad nuo 2003 metų sklypas Antakalnio gatvėje darėsi vis labiau apleistas.

„Kelis kartus keitėsi jo savininkai. Vieni jų buvo pasišovę statyti naujus namus, bet tada taip pat kilo klausimų dėl automobilių srautų. Reikėjo spręsti, kaip sujungti greta šios teritorijos esančias mažesnes gatves su didesnėmis – Veiverių gatve, Lakūnų plentu, nes jungčių nebuvo“, – pasakojo L.Navickienė.

Kaunietė mano, kad ankstesniems statytojams rasti bendros kalbos su savivaldybe dėl gatvių pertvarkos nepavyko, todėl projektas ir nebuvo įgyvendintas.

Gyventojai norėtų žinoti, ar statytojai ir savivaldybė kaip nors planuoja šias problemas spręsti.

„Žinoma, norime sužinoti ir tikslesnius planus, kiek ir ko iš tiesų bus statoma Antakalnio gatvės 42-ajame ir 57A sklypuose“, – sakė K.Aleknaitė.

Savininkais tapo neseniai

Bendrovės „YIT Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Janušaitis atskleidė, kad įmonė didžiąją dalį sklypo Antakalnio gatvėje įsigijo 2021 metų rudenį, vėliau – 2022 metų vasarą – papildomai pirko dalį valstybinės žemės.

Pastarąjį kartą detalusis šios teritorijos planas buvo rengtas ir patvirtintas 2007 metais. Jis esą nebeatitinka Kauno savivaldybės bendrojo plano, tad reikėjo parengti naują.

„Mūsų projekte numatyta sujungti Antakalnio gatvės 42-ajį ir 57A sklypus, padalinti juos į 5 sklypus, pakeisti ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus, kurie atitiktų miesto bendrojo plano reikalavimus“, – aiškino V.Janušaitis.

Eismo problemą žada spręsti

Projektų vadovas pranešė, kad 9 hektarus užimančioje teritorijoje planuojama pastatyti 34 namus.

Kvartale taip pat numatyta apie 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto zona, kurioje esant poreikiui būtų galima plėtoti komercinės, visuomeninės, švietimo paskirties statinius.

Teritorijoje vyraus 4–6 aukštų namai, o arčiau šlaitų į Nemuno pusę planuojami 3 ar 4 aštuonių aukštų pastatai kaip kvartalo akcentas. Pastatuose bus apie 1500 butų.

Didžioji dalis automobilių bus statoma požeminiuose garažuose, kvartalo gatveles paliekant pėstiesiems ir dviratininkams.

„Pagrindinis įvažiavimas į kvartalą numatomas iš Svirbygalos gatvės, kuri jungia kvartalą su Veiverių gatve ir Europos prospektu.

Savivaldybės planuose numatyta Svirbygalos gatvę sujungti su Antakalnio gatve“, – sakė V.Janušaitis.

Iki susitikimo su visuomene bendrovės „YIT Lietuva“ atstovai gavo tik vieną kauniečio laišką, kuriame buvo klausiama, kaip bus pertvarkomos esamos gatvės, kai gyventojų ir transporto padaugės.

Rengia plėtros forumus

Artėjant susitikimui su „YIT Lietuva“ atstovais K.Aleknaitė sakė, kad planuoja jame dalyvauti ir išklausyti, ką statytojai siūlo.

„Deja, aplink būsimą kvartalą gyvenanti bendruomenė nėra aktyvi, daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės.

Mes, keli jaunesni ir aktyvesni žmonės, matyt, negalime padaryti įtakos stambiam verslui. Bet bent jau sužinoti, kas vyks, įdomu ir naudinga“, – kalbėjo K.Aleknaitė.

O štai buvusi ilgametė Aleksoto seniūnė L.Navickienė pasakojo, kad Aleksoto bendruomenės centras ne vienus metus organizuoja šio gyvenamojo rajono plėtros forumą.

„Į jį kviečiame ir savivaldybės administracijos direktorių Tadą Metelionį arba jo pavaduotojus.

Gyventojai turi įvairių klausimų dėl Aleksoto plėtros, ateities, planuojamų darbų, nori tiesiai valdžios atstovams išsakyti savo pastabas ir lūkesčius“, – sakė L.Navickienė.

Pastarąjį kartą forumas vyko 2023 metų pabaigoje. Pernai nebuvo surengtas, nes savivaldybės atstovai, pasak L.Navickienės, vis labiau linkę nebendrauti su bendruomene.

„Šiemet forumą norėjome rengti lapkričio pabaigoje, bet atsakymo iš savivaldybės, ar jų atstovai dalyvaus, negavome.

Gal susitikimą pavyks surengti gruodžio mėnesį?“ – retoriškai klausė į forumą miesto vadovus kvietusi Aleksoto bendruomenės centro vadovė Steputė Račkauskienė.

Aleksoto plėtra gyventojams naudinga

Tadas Metelionis

Kauno savivaldybės

administracijos direktorius

„Esu tikras, kad buvusių apleistų teritorijų atgaivinimas ir konversija bus naudinga ne tik viso miesto, bet ir gretimų teritorijų gyventojams.

Pagal Kauno savivaldybės bendrojo plano sprendinius planuojami sklypai patenka į didelio intensyvumo gyvenamąją teritoriją. Joje vyrauja daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat su gyventojų rekreacijai reikalingais želdynais.

Pagal aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste specialųjį planą, maksimalus pastatų aukštis šioje teritorijoje gali siekti 29,9 metro.

Projekto teritorijoje prie jau statomų daugiabučių planuojama papildomai pastatyti apie 1500 naujų būstų. Požeminės automobilių aikštelės projektuojamos po kvartalais ir jo gatvelėmis.

Antakalnio ir aplinkinių gatvių teritorijoje gyventojų skaičius padvigubės.

Mūsų nuomone, tai turės teigiamą įtaką rajono socialinio ir ekonominio gyvybingumo augimui, viešajam transportui, Veiverių gatvėje esantiems prekybos centrams.

Teritorijos viduje bus sukurtos galimybės naujoms nedidelėms komercinėms veikloms, kurios tenkintų ir aplinkinių gyventojų poreikius.

Planuojama teritorija ateityje gali tapti gretimai besivystančių Žemosios Fredos ir Aleksoto teritorijų komercinio ir visuomeninio centro dalimi.

Pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius projektuojama jungtis tarp Antakalnio ir Svirbygalos gatvių jas sujungiant per projektuojamą teritoriją. Gatvė bus skirta ne tranzitui, o tik šiai teritorijai pasiekti.

Šiuo metu Svirbygalos gatvė yra nutiesta iki Antakalnio g. 42-ojo sklypo.

Taip pat bendrajame plane suplanuota nauja jungtis su Europos prospektu pietuose nuo teritorijos per Svirbygalos gatvę ir Lakūnų plentą.

Pagrindinė teritoriją kertanti gatvė projektuojama taip, kad ateityje, esant poreikiui, joje būtų galimybė numatyti viešo transporto judėjimą.

Kitas gatvių tinklas teritorijoje organizuojamas užtikrinant minimalų neigiamą transporto poveikį gyvenamajai aplinkai: didžioji dalis gatvelių – ramaus eismo.

Aleksoto plėtros forume esu dalyvavęs ir aš, ir mano pavaduotojai ar kiti savivaldybės atstovai.

Dideli projektai mieste planuojami 2 ar 3 metus iki juos pradedant įgyvendinti. Todėl aleksotiškiams dalį jų jau esame pristatę, ne kasmet turime tokių svarbių žinių.

Dažnai gyventojai forumo metu turi paprastesnių klausimų dėl gatvių remonto ar kitų smulkesnių problemų, kurias galima aptarti ir ne forumo metu. Vis dėlto aš ar kiti savivaldybės atstovai šiais metais su Aleksoto gyventojais susitikti planuoja.“

Aleksote prasideda grandiozinės statybos: gyventojai pašiurpę – kaip čia gyvensime?