Aleksotas tampa patrauklesniu gyvenamuoju Kauno rajonu, čia kelia koją vis galingesni nekilnojamojo turto plėtotojai. Bet vietiniai gyventojai pasigenda informacijos, kaip permainos keis jų kasdienybę.

Pastaruoju metu Aleksote daugėja statybų – kyla gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties pastatai. Nuo seno čia įsikūrę kauniečiai vis dažniau susiduria su įvairiais nepatogumais – tenka vis ilgiau stovėti automobilių spūstyse, kęsti didesnę taršą ir triukšmą.

Aleksoto bendruomenės nariai, norėdami sužinoti apie šio gyvenamojo rajono plėtrą, planavo surengti tam skirtą forumą ir jo metu iš savivaldybės atstovų išgirsti, kokie pokyčiai planuojami, bet nežinia, ar sulauks svečių – nes pasak aleksotiškių, pernai valdžios atstovai susitikti su kauniečiais nepanoro.

Gyventojai bent jau savo jėgomis bando iš nekilnojamojo turto plėtotojų ir statytojų sužinoti, kokios permainos laukia.

Permainų nebuvo ilgai

Aleksote esančioje Antakalnio gatvėje yra 9 hektarų teritorija, kuri daug metų buvo apleista.

Greta gyvenanti Kristina Aleknaitė priminė, kad sovietmečiu tai buvo apželdinimo tresto valdos. Vėliau šis turtas buvo privatizuotas.

[[ge:lrytas:lrytas:36952192]]

Prieš dešimt metų tuometiniai jo savininkai planavo didelėje erdvėje pastatyti nemažai gyvenamųjų namų.

„2016 metais pamatėme projektą, kas čia turėtų vykti, tačiau pokyčių ilgai nebuvo. Jie prasidėjo tik prieš kelerius metus, kai sklypo savininke tapo bendrovė „YIT Lietuva“. Antakalnio gatvės 42-ajame sklype buvo pastatyti du nauji penkių aukštų namai, dabar kyla ir trečiasis“, – pasakojo K.Aleknaitė.

Palygino du projektus

Neseniai kauniečiai pamatė skelbimus, kad lapkričio 26 dieną Aleksoto seniūnijoje vyks Antakalnio gatvės 42-ojo ir 57A sklypų detaliojo plano projekto pristatymas. Jo rengėja – šių sklypų savininkė „YIT Lietuva“.

„Kalba ėjo apie žemės sklypų detaliojo plano pakeitimų patvirtinimą, bet pasidomėjau ir tuo, kas vėliau čia bus statoma.

Priešprojektinius pasiūlymus radau interneto svetainėje projektuojustatau.lt“, – pasakojo kaunietė.

Moteris palygino 2016 metų ir dabar rengiamą projektą.

[[ge:lrytas:lrytas:39994933]][[ge:lrytas:lrytas:39494125]][[ge:lrytas:lrytas:38250066]]

„Ankščiau buvo planuota, kad sklype atsiras 12–18 pastatų, kuriuose bus apie 300 butų ir gyvens 550–750 žmonių. Dabar projekte, kurį man pavyko rasti, numatyta, kad iškils 35–40 daugiabučių, kuriuose bus 700–900 butų ir gyvens 1600–2200 gyventojų“, – stebėjosi kaunietė.

Pasak K.Aleknaitės, anksčiau planuota statyti 5–9, o dabar 6–9 aukštų namus.

Ankstesniame projekte komercinių patalpų nebuvo numatyta, dabar rašoma, kad atsiras apie 3 tūkstančius kvadratinių metrų tam skirto ploto erdvių.

Lygindama senąjį ir naująjį preliminarius projektus K.Aleknaitė suprato, kad namų bus kur kas daugiau.

„Kadangi bus daugiau daugiabučių, bus daugiau transporto srautų, triukšmo ir taršos“, – įsitikinusi kaunietė.

Moteris neslėpė – viena opiausių problemų šioje teritorijoje jau dabar yra automobilių srautai ir spūstys.

Stigo gatvių jungčių

Aktyvi Aleksoto bendruomenės narė, 2003–2020 metais buvusi šio gyvenamojo rajono seniūnė Liukrecija Navickienė neslėpė, kad nuo 2003 metų sklypas Antakalnio gatvėje darėsi vis labiau apleistas.

„Kelis kartus keitėsi jo savininkai. Vieni jų buvo pasišovę statyti naujus namus, bet tada taip pat kilo klausimų dėl automobilių srautų.

Reikėjo spręsti, kaip sujungti greta šios teritorijos esančias mažesnes gatves su didesnėmis – Veiverių gatve, Lakūnų plentu, nes jungčių nebuvo“, – pasakojo L.Navickienė.

Kaunietė mano, kad ankstesniems statytojams rasti bendros kalbos su savivaldybe dėl gatvių pertvarkos nepavyko, todėl projektas ir nebuvo įgyvendintas.

Dabar gyventojai norėtų žinoti, ar statytojai ir savivaldybė kaip nors planuoja šias problemas spręsti.

„Žinoma, norime sužinoti ir tikslesnius planus, kiek ir ko iš tiesų bus statoma Antakalnio gatvės 42-ajame ir 57A sklypuose“, – sakė K.Aleknaitė.

Savininkais tapo neseniai

Bendrovės „YIT Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Janušaitis atskleidė, kad įmonė didžiąją dalį sklypo Antakalnio gatvėje įsigijo 2021 metų rudenį, vėliau – 2022 metų vasarą – papildomai pirko dalį valstybinės žemės.

Pastarąjį kartą detalusis šios teritorijos planas buvo rengtas ir patvirtintas 2007 metais. Jis esą nebeatitinka Kauno savivaldybės bendrojo plano, tad reikėjo parengti naują.

„Mūsų projekte numatyta sujungti Antakalnio gatvės 42-ajį ir 57A sklypus, padalinti juos į 5 sklypus, pakeisti ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus, kurie atitiktų miesto bendrojo plano reikalavimus“, – aiškino V.Janušaitis.

Projektų vadovas pranešė, kad 9 hektarus užimančioje teritorijoje planuojama pastatyti 34 namus.

Kvartale taip pat numatyta apie 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto zona, kurioje esant poreikiui būtų galima plėtoti komercinės, visuomeninės, švietimo paskirties statinius.

Teritorijoje vyraus 4–6 aukštų namai, o arčiau šlaitų į Nemuno pusę planuojami 3 ar 4 aštuonių aukštų pastatai kaip kvartalo akcentas. Pastatuose bus apie 1500 butų.

Didžioji dalis automobilių bus statoma požeminiuose garažuose, kvartalo gatveles paliekant pėstiesiems ir dviratininkams.

Rengia plėtros forumus

Artėjant susitikimui su „YIT Lietuva“ atstovais K.Aleknaitė sakė, kad planuoja jame dalyvauti ir išklausyti, ką statytojai siūlo.

„Deja, aplink būsimą kvartalą gyvenanti bendruomenė nėra aktyvi, daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės.

Mes, keli jaunesni ir aktyvesni žmonės, matyt, negalime padaryti įtakos stambiam verslui. Bet bent jau sužinoti, kas vyks, įdomu ir naudinga“, – kalbėjo K.Aleknaitė.

O buvusi ilgametė Aleksoto seniūnė L.Navickienė pasakojo, kad Aleksoto bendruomenės centras ne vienus metus organizuoja šio gyvenamojo rajono plėtros forumą.

„Į jį kviečiame ir savivaldybės administracijos direktorių Tadą Metelionį arba jo pavaduotojus. Gyventojai turi įvairių klausimų dėl Aleksoto plėtros, ateities, planuojamų darbų, nori tiesiai valdžios atstovams išsakyti savo pastabas ir lūkesčius“, – sakė L.Navickienė.

Pastarąjį kartą forumas vyko 2023 metų pabaigoje. Pernai nebuvo surengtas, nes savivaldybės atstovai, pasak L.Navickienės, vis labiau linkę nebendrauti su bendruomene.

Statybos baugina senbuvius – vystytojai neskuba atskleisti, ko galima sulaukti ateityje