Bendrovei „Hanner“ paskelbus apie planus Neries pakrantėje, Žirmūnų pusėje, statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, kilo gyventojų pasipiktinimo banga, o projektas pavadintas brutalia invazija.

Žirmūnų gatvės 3A daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektinių pasiūlymų viešas pristatymas vyko gruodžio 22-osios vakarą.

Šio projekto kritikams užkliuvo tai, kad susirinkimas buvo rengiamas prieš pat Kalėdas, kai ruošiamasi šventėms, be to, vyko ne nuotoliniu būdu, kaip įprasta, o gyvai.

Tie, kas susirinko, kalbėjo apie tai, kad pakrantės urbanizuojamos net nesilaikant planavimo dokumentų nuostatų.

O nekilnojamojo turto plėtotojai pabrėžė, kad namų kvartalas iškils 1,02 hektaro teritorijoje, kuri buvo apleista ištisus dešimtmečius ir tikrai nepuošė Neries pakrančių.

Kritikuoja jau porą metų

Brutali invazija Neries pakrantėje. Taip pristatytą projektą įvertino miesto planavimo specialistas Gintautas Tiškus. Jis jam kritikos negaili jau nuo 2023-iųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:40317221]][[ge:lrytas:lrytas:39383524]][[ge:lrytas:lrytas:39198822]]

G.Tiškus apgailestavo, kad jau parengtas teritorijos detalusis planas. Nei jame, nei projektiniuose pasiūlymuose apie savivaldybės tarybos prieš dešimtmetį patvirtintą Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą neužsimenama.

Šis dokumentas buvo ignoruojamas ir suteikiant leidimą detaliajam planui rengti.

O Bendrojo plano aiškinamajame rašte juodu ant balto parašyta: „Bendrasis planas nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (TPD) sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų teritorijų naudojimui, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens TPD nustatytų reglamentų.“

„O kaip dėl galiojančio Bendrojo plano šlaitų apsaugos reglamento, gamtinio karkaso ir apribojimų? Ar Vilniaus plėtra pasiekė dugną, ar dar ne?“ – klausė G.Tiškus.

Muziejuje ieškojo balanso

Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec apgailestavo, kad miesto plėtra ir kokybiškos aplinkos formavimo nuostatos bei tas nuostatas palaikantys teisės aktai – vis dar nesuderinami dalykai.

Ji Žirmūnų gatvės 3A projektą pavadino natūralių pakrančių denatūralizavimo projektu.

J.Lavrinec karčiai juokavo: vieną savaitę MO muziejus surengė pakrančių sutvarkymo viešųjų ryšių kampaniją – vienos valandos diskusiją „Neris atgimsta. Ar rasime balansą tarp žmogaus ir gamtos interesų?“

Jos žodžiais, diskusijos pavadinimas parodo, kad net daugybė tyrimų apie gamtinių teritorijų svarbą žmogaus sveikatai ir miestų adaptavimuisi iš praėjusio amžiaus mąstymo klaidų nepadeda išsivaduoti net ir progresyvioms institucijoms.

Įžvelgė daugybę negerovių

O jau kitą savaitę „Hanner“ pristatė Žirmūnų pakrantės užstatymo projektą, kuris, J.Lavrinec nuomone, apskritai neturėjo atsirasti, nes parengtas intensyvaus naudojimo rekreacinėje teritorijoje.

Ji neslėpė esanti nusivylusi – specialistų pastangos atkreipti dėmesį į tai, kad pats Bendrasis planas sudarytas ignoruojant gyvenimo kokybei užtikrinti, gamtos ir paveldo apsaugai skirtus teisinius dokumentus, rezultatų neduoda.

Dėl to į merą Valdą Benkunską kreipėsi ir geologijos, geografijos specialistai siekdami apsaugoti Neries pakrantes nuo jų naikinimo.

„Mano požiūriu, savivaldybė palaiko teisinę anarchiją, kuri negrįžtamai gadina gyvenimo šiame mieste sąlygas, o miesto gamtą tiesiog naikina net nesuvokiant praradimų masto ir pasekmių“, – įvertino miesto antropologė.

Ji minėjo, kad Neries pakrantės yra urbanizacijos spaudimą patiriantis ruožas, kuris kol kas dar suteikia prieglobstį ir miesto gamtai. Tik ar ilgam? J.Lavrinec įžvelgė dar vieną negerovę: įgyvendinant projektą prasidės komunikacijų ir kelių per rekreacines erdves tiesimas.

Surengė prieš pat šventes

„Turime ir nacionaliniu, ir savivaldybių lygmeniu atsikartojantį reiškinį, kai svarbūs projektai, dokumentai ir įstatymai svarstomi laikotarpiu, kuris itin neparankus diskusijoms. Prieš pat šventes.

Tai elementarios pagarbos rinkėjams ir bendrapiliečiams stoka“, – taip gruodžio 22-osios vakarą „Hanner“ surengtą Žirmūnų gatvės 3A projektą įvertino J.Lavrinec.

Ji klausė: gal galima būtų užbaigti įprotį spjaudyti į bendrapiliečius?

„Mes iš savivaldybės pagrįstai tikimės, kad ji atstovaus viešajam interesui, bet vietoj to mums asmeninio laiko sąskaita tenka gintis nuo grobuoniško požiūrio į žaliąsias miesto erdves“, – niršo J.Lavrinec.

Ginčijosi ketverius metus

Teritorija, kurioje ketinama statyti gyvenamuosius namus, – už žiemos uosto. Ją juosianti tvora apgriuvusi, o čia esantys pastatai seniai apleisti ir užmiršti.

Statiniai priklausė sužlugdytam bankui „Snoras“. 2019 metais jie buvo parduodami iš varžytynių.

„Hanner“ už 1,28 mln. eurų aukcione įsigijo aštuonis apleistus objektus. Pagal sutartį su Nacionaline žemės tarnyba 1,02 hektaro valstybinę žemę, ant kurios stovėjo pastatai, „Snoras“ nuomojosi.

Vis dėlto pasikeitus objektų savininkui tarnyba atsisakė pakeisti sutartyje nuomininką.

Prireikė ketverių metų, kol pavyko pakeisti žemės nuomininką. Tam „Hanner“ net teko kreiptis į teismą.

Vidiniai kiemai – uždari

Žirmūnų gatvės 3A sklype numatyta statyti dešimt trijų aukštų namų, kurie suformuos du uždarus vidinius kiemus ir atvirą viešą erdvę jų viduryje. Bendras investicijų dydis gali siekti apie 38 mln. eurų.

Kvartale numatyti 107 butai, kurių plotas – 42–94 kvadratiniai metrai. Nekilnojamojo turto plėtotojai džiūgavo, kad pavyko suprojektuoti net 157 vietas automobiliams – daugiau nei butų.

Taip pat projektuojami 5 butai, pritaikyti žmonėms su negalia.

Kibo į atlapus dėl apleistos vietos prie upės