„EK sprendimas nutraukti pažeidimo procedūrą rodo, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus. Tai – bendras savivaldos, vandens tiekėjų ir Aplinkos ministerijos darbo rezultatas, tačiau jau dabar turime ruoštis nuo 2027 metų vidurio įsigaliosiantiems dar griežtesniems reikalavimams“, – pranešime cituojama aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.
EK sprendimas priimtas įvertinus, kad buvo įgyvendinta didžioji dalis reikalavimų, tarp jų – sutvarkytas miesto nuotekų valymas Kėdainiuose bei išplėstos centralizuotų nuotekų surinkimo sistemos.
Anot ministerijos, siekiant pašalinti pažeidimus, buvo įsteigtas Vandentvarkos fondas. 56 mln. eurų šio fondo lėšų buvo palankiomis sąlygomis paskolintos vandentvarkos įmonėms naujų vandens ir nuotekų tinklų tiesimui ir gyventojų prijungimui prie šių tinklų dalyje gyvenviečių. Papildomai iš nacionalinių programų buvo skirta dar apie 15 mln. eurų šiems tikslams.
Susiję straipsniai
Taip pat Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai skirta daugiau kaip 3 mln. eurų ES lėšų, dar 0,8 mln. eurų suma prisidėjo pati savivaldybė ir bendrovė „Kėdainių vandenys“. Nuo 2022 m. šie įrenginiai veikia tinkamai ir atitinka direktyvos reikalavimus.
2027 metų liepą įsigaliosiančioje šios direktyvos naujoje redakcijoje numatyta, kad visose aglomeracijose nuo 1 000 gyventojų turės būti įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nustatomi griežtesni reikalavimai azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų, keliami nauji reikalavimai valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos (vaistų) ir kosmetikos produktų medžiagas.
Taip pat bus didinama gamintojų atsakomybė, prisidedant prie vaistų ir kosmetikos medžiagų valymo išlaidų padengimo, siekiama energetinio neutralumo tikslų, plečiamas tiriamų teršalų sąrašas.