Naujos statybos Kauno senamiestyje visada sukeldavo karštų gyventojų diskusijų, bet pradėjęs kilti Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio centro pastatas įsiūbavo jau antrą nepasitenkinimo bangą.

Senamiestyje, T.Daugirdo gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame sklype, prasidėjo Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio centro statybos.

Architekto Gintauto Natkevičiaus biuro pasiūlytas projektas buvo sukurtas ir visuomenei pristatytas prieš 10 metų, tad kauniečiai jau buvo pamiršę, kaip naujasis pastatas atrodys.

Prasidėjus darbams gyventojai vėl išvydo šio centro vizualizacijas ir dėl jų kilo diskusija – vieni reikšdami savo emocijas architektų sumanymus vien kritikavo, o kiti turėjo ir racionalių pastabų.

[[ge:lrytas:lrytas:40535195]]

Sujudimas dėl šio pastato ypatingoje Senamiesčio vietoje kilo ne pirmą kartą.

Sulaukė kandžių komentarų

[[ge:lrytas:lrytas:30362576]][[ge:lrytas:lrytas:36142716]][[ge:lrytas:lrytas:37815935]]

Socialiniuose tinkluose pasirodžius būsimojo Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio centro vizualizacijoms dalis kauniečių ėmė piktintis, jog bus užstatyta dar viena Senamiesčio erdvė, ir mano, kad geriau toje vietoje būtų įkurti skverą.

Dar daugiau kauniečių piktinosi tuo, kaip pastatas atrodys, mat gimnazijos centro siena prie T.Daugirdo gatvės bus aukšta ir aklina, dekoruota tik įvairiomis nedidelėmis angomis.

Kadangi toje vietoje, kur kyla statinys, XVI–XVII a. buvo Kauno kalėjimas ir tyrinėjant Senamiestį buvo atkasti jo rūsiai, žmonės sarkastiškai pastebi, kad gimnazijos pastatas bus panašus į naują kalėjimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40973633]]

Kai kam projektas atrodo panašus net į Raudų sieną, į kurios plyšius kauniečiai galės kišti raštelius, skirtus miesto merui.

Netrūksta ir pastabų, kad mokymo įstaigai vieta šioje Senamiesčio vietoje nėra pati tinkamiausia, nes privažiavimas prie jos nebus patogus, trūks vietos automobiliams palikti.

Ne vienas kaunietis projektą lygino ir su Vilniaus gatvėje iškilusiu Marijos radijo pastatu, kurio architektūra ne visiems priimtina.

Buvo manančių, kad naujas pastatas turėtų imituoti senąją Senamiesčio architektūrą.

Yra ir įsitikinusių, kad sklype turėjo iškilti ne vienas statinys, – jame esą galėjo atsirasti daugiau mažų jaukių kiemų, kur veiktų kavinės, parduotuvės.

Įvardijo pliusus ir minusus

Ir architektas Marius Torrau turi savo nuomonę apie G.Natkevičiaus projektą.

Kaunietis prisiminė, kad T.Daugirdo gatvės sklype, kur prasidėjo statybos, ne vienus metus buvo dykra, o vėliau – automobilių stovėjimo aikštelė. Toje vietoje niekada nebuvo skvero.

„Tačiau ten XVI–XVII a. stovėjo kitas pastatas – kalėjimas.

Tad naujas pastatas, kuris atkurs buvusį Senamiesčio perimetrą, yra geriau negu dykra“, – įsitikinęs M.Torrau.

Aklina pastato siena prie T.Daugirdo gatvės architektui nepatinka. Jam atrodo, kad reikėtų daugiau atvirumo, pastato ryšio su gatve.

Vis dėlto, nors siena uždara, ji nėra vientisa, ją skaido kaladėles primenantys segmentai.

„Reikia įsigilinti, kokios paskirties patalpos už tos sienos numatytos. Jei ten bus sporto salė, langų joje niekas nedarytų“, – sakė architektas.

Kitas fasadas, kuris atsuktas į Nemuno pusę, architektui atrodo ne visai priimtinas.

„Šiame fasade daug chaotiškai išdėstytų langų. Toks fasado suskaidymas naudojamas seniai ir nėra naujiena.

Manau, kad G.Natkevičius galėjo pasirinkti ir kitą sprendimą. Bet gal taip nuspręsta, nes tai – mokymo įstaiga ir buvo siekiama žaismingumo?“ – svarstė M.Torrau.

Architektas sakė suprantantis, kad ir vieno patiekalo gali būti keli receptai – kiekvienas renkasi, kuris patinka labiau.

O štai teritorijos įveiklinimas plečiant švietimo įstaigą ir pastato mastelis M.Torrau atrodo tinkami sprendimai.

Nerimavo dėl senųjų rūsių

Architekto nuomone, projekto trūkumai yra susiję su architektūrinėmis detalėmis, bet ne su sprendimu statyti pastatą Senamiestyje, nes miestas yra gyvas – vieni statiniai nyksta, o kiti atsiranda.

„Diskusijos apie tai, kad naujas statinys turi imituoti senovę, mano nuomone, yra tuščios, nes taip miestas neįgis savo laiko ženklų: Senamiestyje pilna pastatų nuo gotikos iki neobaroko, jie ženklina kiekvieną epochą, o tai yra gyvo miesto atributas“, – įsitikinęs M.Torrau.

Vis dėlto architektui kilo klausimų dėl Kauno miesto kalėjimo liekanų, kaip lankytinos archeologinės vietos, eksponavimo. M.Torrau nuomone, priimtiniau būtų, kad senasis palikimas būtų išsaugotas.

Bet strateginį spendimą čia jau turėjo priimti šalies valdžios atstovai.

„Gal jėzuitams buvo galima pasiūlyti kitą netoli esantį sklypą, o senuosius kalėjimo rūsius eksponuoti visuomenei? Tačiau buvo nuspręsta kitaip.

Vis dėlto archeologiniai radiniai yra kultūros paveldo saugoma vertybė, tad manau, kad pastato projekte numatyta, kaip juos išsaugoti ir eksponuoti, nes tai privaloma“, – svarstė M.Torrau.

Investavo 50 tūkstančių eurų

T.Daugirdo gatvėje priešais būsimą gimnazijos pastatą stovi viešbutis „Daugirdas“.

Jo savininkas verslininkas Vytautas Gustas ne vienus metus kovojo, kad 1-asis šios gatvės sklypas neatitektų jėzuitams, nes tai buvo valstybinė žemė.

„Sklypas buvo valstybinė žemė, bet juo buvo patikėta rūpintis Kauno jėzuitų gimnazijai.

2006 metais jis buvo pradėtas tvarkyti – nugriauti nevertingi statiniai, po kuriais buvo senojo kalėjimo rūsiai.

2007 metais su tuometine gimnazijos vadovybe pavyko sutarti, kad mes už savo pinigus užkonservuosime po žeme aptiktus rūsius, nes norėjome sutvarkyti nepatrauklią priešais viešbutį buvusią erdvę“, – pasakojo V.Gustas.

Tai ir buvo padaryta, radiniai buvo užpilti smėliu ir užkonservuoti.

Tai verslininkui kainavo 50 tūkstančių eurų.

Atsiradusioje erdvėje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Joje automobilius laikė ne tik viešbučio svečiai, bet ir Kauno jėzuitų gimnazijos darbuotojai.

Turtą turėjo nupirkti?

V.Gustas pasakojo, kad kai Lietuvos jėzuitų provincija sumanė statyti naują pastatą gimnazijai, siekė, jog sklypas taptų jų nuosavybe. Verslininkas su greta gyvenančiais kauniečiais tam norėjo užkirsti kelią.

„Pagal įstatymus valstybinė žemė gali būti grąžinta religinėms bendruomenėms.

Tačiau privati gimnazija nėra religinė bendruomenė, tad, kaip ir kiti asmenys, pavyzdžiui, aš, verslininkas Vytautas, žemę turėjo brangiai nupirkti, o ne gauti ją dovanų. To ir reikalavome“, – prisiminė verslininkas.

Ginčai vyko su Nacionaline žemės tarnyba, pasiekė ir Seimą.Tačiau po ilgų metų procesų 2022 metais sklypas buvo perduotas būtent jėzuitams.

„Dabar viskas padaryta teisėtai, projektas patvirtintas, tad nebėra kaip jam priešintis.

Vis dėlto man atrodo, kad tokio didelio monstro Senamiestyje statyti negalima, nes jis nepuoš mūsų senojo miesto dalies“, – įsitikinęs verslininkas V.Gustas.

Fasadų vaizdas – apgalvotas

Tuo metu architektas G.Natkevičius prisiminė, kad projektiniai Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio centro pasiūlymai visuomenei bei Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai buvo pristatyti dar 2015 metais. Pasiūlymams buvo pritarta.

„Einant metams keičiasi ir architektų, ir projekto komentatorių skonis, pažiūros. Vieniems nepatinka pastato spalva, kitiems forma, ir reaguoti į visas įvairias nuomones neįmanoma.

Neabejotina, kad visada gali būti kitaip, bet kurdami projektą visada įvertiname kontekstą“, – sakė architektas.

G.Natkevičius prisiminė, jog dar 2015 metais jo kolegos pastebėjo, kad pastato fasadas, atsuktas į Nemuną, atrodo naiviai.

„Sutinku, bet taip darėme specialiai. Dviejų aukštų pastato tūrį norėjome suskaidyti, kad fasadas neatrodytų per uždaras. Juk žiūrėdami kino filmą dažniau žavimės silpnybių turinčiais, bet įdomiais veikėjais“, – sakė architektas.

Už pastato fasado prie T.Daugirdo gatvės bus dvi sporto salės, todėl jame langų ir nėra. Norint pagyvinti šį fasadą jis suskaidytas segmentais ir jį dengs skirtingų faktūrų dekoro elementai.

„Niekas nepagalvoja, bet tai bus tarsi atsvara ir fonas priešais esančiam „Daugirdo“ viešbučiui. Jo fasade daug mažų langų, smulkių architektūrinių detalių. Norėjome, kad gimnazijos pastato fasadas jam netaptų konkurentu“, – kalbėjo G.Natkevičius.

Sklypą tyrinėjo nuodugniai

G.Natkevičius prisiminė, kad archeologai apytiksliai žinojo, kur gali būti senojo Kauno kalėjimo vieta ir jo rūsiai. Kai 2006 metais buvo pradėtas tvarkyti T.Daugirdo gatvės 1-asis sklypas, buvo griaunami beverčiai ten stovėję pastatai, po jais rūsiai ir aptikti.

Jie buvo šiek tiek tyrinėti, bet ne nuodugniai.

„Rengiant jau techninį pastato projektą reikėjo išsiaiškinti, kur ir ko konkrečiai yra likę. Pavyzdžiui, gal ten, kur mes planavome durų angą, buvo likusi kalėjimo rūsio siena, kurios liesti negalima“, – aiškino G.Natkevičius.

2017 metais archeologai atkastą sklypą ištyrinėjo. Buvo rasti 7 rūsiai.

„Jų būklė buvo prastoka. Viršutinės dalys apirusios, netvirtos. Architektė Asta Prikockienė parengė projektą, kaip rūsių sienas ir jų karūnas sutvirtinti“, – pasakojo G.Natkevičius.

Pasivaikščioti – po rūsius?

Vieno senojo rūsio restauruoti nesiimta, nes jis yra po dabartine gatve, jį gerokai apgadino kadaise ant viršaus įrengtas šildymo punktas.

„Kiti 6 rūsiai bus integruoti į naująjį pastatą. Po žeme bus gimnazijos valgykla. Senuosiuose rūsiuose, kaip dideliame vestibiulyje, bus galima pasivaikščioti, apžiūrėti kiekvieną jų. Manau, kad pavyzdžiui, sekmadieniais lankytojai galėtų užsukti į ten įrengtą kavinę ir rūsius apžiūrėti. Jie – įdomūs“, – pasakojo architektas.

G.Natkevičius įsitikinęs, jog tai, kad didelė Senamiesčio teritorija yra vienose rankose, gerai, nes Jėzuitų organizacija stipri ir jie, investuodami į gimnazijos pastato statybas, sutvarkys visą plotą.

„Būkime realistai. Ar 10 smulkesnių verslininkų sugebėtų susivienyti ir sutvarkyti tokį plotą, jame įkurti sėkmingus savo verslus – kavines, dirbtuvėles? Klausimas retorinis. Jei vieniems sektųsi, kiti bankrutuotų, treti netaptų populiarūs, teritorijos sutvarkymas įstrigtų, ji būtų tvarkoma chaotiškai“, – įsitikinęs architektas.

Reikalavimus įvykdė

Asta Naureckaitė

Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vyriausioji specialistė

„Kai buvo rengiamas Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio centro projektas, mes reikalavome, kad būtų išsaugoti po žeme esantys senieji mūriniai rūsiai.

Vadovaujantis paveldosaugos reikalavimais jie buvo sutvirtinti ir integruoti į pastatą.

Kadangi sklypas yra Lietuvos Jėzuitų provincijos nuosavybė, jie nusprendė eiti būtent tokiu keliu – kito sklypo neieškoti.

Mums svarbiausia, kad į paveldo specialistų reikalavimus buvo atsižvelgta.“

Į rūsius galės patekti visi norintieji?

Darius Balčiūnas

Bendrovės „Newsec“ statybos projektų valdymo grupės

vadovas

„Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcio pastato statytojai Lietuvos jėzuitų provincijos atstovai statybos darbų projekto valdymą ir techninę priežiūrą patikėjo mūsų bendrovei.

Dviejų aukštų apie 6 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastate su rūsiu ir mansarda bus įrengtos saugotinų rūsių ekspozicinės salės, maisto ruošimo patalpos bei valgykla, mokymo klasės, laboratorijos bei krepšinio ir dar viena sporto salė.

Daugiafunkcio sporto komplekso projektiniai sprendiniai buvo viešinami 2015 metais ir tais pačiais metais juos posėdžio metu patvirtino Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

Projektas patvirtintas ir statybų leidimas išduotas 2018 metų vasario 5 dieną.

Statybos darbai pradėti praėjusių metų rudenį. Darbų rangovas – bendrovė „Invus“.

Statybas planuojame baigti 2027 metų antrąjį ketvirtį.

Užbaigus objektą ir perdavus eksploatuoti Kauno jėzuitų gimnazijai, suderinus su gimnazijos administracija, saugotinus rūsius galės apžiūrėti visi suinteresuoti asmenys.“

Naujas pastatas Senamiestyje supykdė pusę Kauno: čia mokykla ar kalėjimas? Garsus architektas neįtiko miestiečiams