Kelerius metus trukęs pasistumdymas dėl Kauno centrinio pašto rūmų pasiekė paskutinį etapą – prasidėjo jų rekonstrukcija. Atgimusiose patalpose kitąmet veiklą pradės Nacionalinis architektūros institutas.

Tarpukario metais Laisvės alėjoje iškilę rūmai ištuštėjo po nelaimės 2019-ųjų sausį.

Tąkart dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio patvino statinio patalpos. Šalčio neatlaikęs vamzdis trūko pačiame pastato viršuje, todėl vanduo tekėjo iki pat pirmojo aukšto grindų.

Po šio įvykio pastate šeimininkavę Lietuvos pašto darbuotojai išsikraustė į patogesnes patalpas ir imta galvoti, ką su šiuo turtu daryti.

[[ge:lrytas:lrytas:31650728]]

Regėjo net banko skyrių

Jau tuomet buvo aišku, kad statiniui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau jį valdančio Lietuvos pašto vadovai tikino negalintys skirti reikalingų investicijų.

[[ge:lrytas:lrytas:22559886]][[ge:lrytas:lrytas:26755436]][[ge:lrytas:lrytas:32043565]]

Pastatą siūlyta įsigyti Kauno savivaldybei, tačiau miesto valdžia jo atsisakė.

Lietuvos paštas mėgino parduoti Kauno centrinio pašto rūmus, tačiau norinčiųjų jį įsigyti neatsirado.

Dažniausiai buvo minima ta pati priežastis – kultūros paveldo sąraše esančio statinio atnaujinimas kainuotų labai brangiai, o jo panaudojimo galimybės – ribotos.

Svarstyta, kad rūmuose galėtų atsirasti parodų erdvės, kūrybinės dirbtuvės, biblioteka, konferencijų salė, restoranas, viešbutis ir net banko padalinys.

Jau svajoja apie įkurtuves

Nepaisant idėjų pliūpsnio, privataus investuotojo neatsirado, todėl ankstesnės kadencijos kultūros ministras Simonas Kairys pateikė pasiūlymą, kad pastatą galėtų išpirkti valstybė.

Šiam tikslui 2022-aisiais buvo išleista beveik 4 mln. eurų.

Tuomet iškilo dar sunkesnė užduotis – surasti lėšų pastatui atnaujinti. Šįkart pagelbėjo ES fondai, kurie sutiko skirti 16,5 mln. eurų.

Darbai suskirstyti į du etapus ir turėtų būti atlikti iki 2027 metų liepos, o tuomet patalpose įsikurs Nacionalinio architektūros instituto (NAI) darbuotojai.

NAI direktorius Kęstutis Kuizinas atskleidė, kad jau dabar renkama veiklai reikalinga medžiaga ir eksponatai, kurie saugomi laikinose patalpose.

Pastato rūsyje bus įrengtos saugyklos, pirmojo aukšto salėje – pagrindinė darbų ekspozicija.

Antrajame aukšte veiks keičiama ekspozicija, trečiajame numatyta įrengti posėdžių sales, o ketvirtajame įsikurs NAI administracija.

Du viršutiniai aukštai skirti poilsio zonoms ir kūrybinėms dirbtuvėms.

Žino sunkiausias užduotis

Nors pastatas oficialiai bendrovės „Ekstra statyba“ darbuotojams perduotas tik dabar, jame jau gerokai anksčiau vyko iš išorės nematomas darbas – ekspertai vertino statinio būklę ir tarėsi, kaip geriau atlikti numatytus darbus.

– Prieš darbų pradžią buvo atliekami tyrimai. Ką jie atskleidė apie pastato būklę? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo projekto vadovės, architektės Marijos Nemunienės.

– Atlikta daug įvairių tyrimų. Architektūrinių tyrimų metu įvertintos pakeistos architektūrinės detalės – tai langai, dekoras, plytelės.

Konstrukcijų tyrimų tikslas buvo įvertinti statinio konstrukcijų patikimumą – ar jas reikia keisti, ar stiprinti.

Įsitikinome, kad pastato būklė yra nebloga.

Atlikti polichromijos ir lipdybos tyrimai dėl pirminio spalvinio sprendimo patikslinimo ir išsamūs fasadų dekoratyvinio tinko, kuris būdingas Kaunui, tyrimai, kad jis išliktų toks, koks yra, ir galėtume parinkti reikiamas technologijas.

– Kokios pačios silpniausios pastato vietos?

– Silpniausia vieta reikėtų laikyti pastato pritaikymą. Jis projektuotas ir statytas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, o dabar reikalavimai inžinerinėms sistemoms, pastato atitikčiai gaisrinei saugai, prieinamumui yra smarkiai pasikeitę.

– Kokie darbai bus sunkiausi pastatą atnaujinantiems statybininkams?

– Bendravome su statybininkais ir jie patys pripažino, kad daugiausia rūpesčių bus dėl pagrindinio fasado pietinėje pusėje, kur yra įstatyti labai sudėtingi langai su lenktais stiklais.

Rimta užduotis bus ir šildymo sistema, nes radiatoriai yra saugomi kaip objekto vertingoji savybė.

Šiuo metu viduje šalta, nes šildymas atjungtas. Jeigu pastatas bus normaliai šildomas, viduje tikrai bus šilta ir visos inžinerinės sistemos veiks.

– Kauniečiams per dešimtmečius į atmintį įsirėžė pagrindinė pastato salė pirmajame aukšte. Ar atlikus visus darbus vaizdas smarkiai pasikeis?

– Vaizdas išliks autentiškas, nes nustatytas reikalavimas išlaikyti operacijų salės visumą.

Pastatas – garsaus architekto palikimas

Centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių.

Pašto statyba prasidėjo 1930-aisiais, o pirmieji svarstymai apie tokio statinio poreikį prasidėjo 1924 metais.

Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi.

Autorius savo kūrinį suvokė kaip itin svarbų tautinio stiliaus modernistinės architektūros simbolį.

Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento.

Viduje tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.

Pašto statyba kainavo apie 1,5 mln. litų, dar 250 tūkst. litų išleista papuošimams ir įrenginiams – tuo metu tai buvo milžiniška pinigų suma.

Darbai visiškai užbaigti 1932 metais.

Pastarąjį kartą Centrinio pašto pastatas buvo remontuotas 1996–1998 metais.

Kauno centrinis paštas: pastatui prognozavo mirtį, bet milijonai jį atgaivins