Galutinio sprendimo dėl pastato likimo teko laukti taip ilgai, kad vieną pagrindinių šios istorijos dalyvių ištiko mirtis. Savininkai nepraranda vilčių įteisinti statybą, tačiau griovėjai jau ruošia techniką.

Galima pamanyti, kad Č.Sasnausko gatvės 23-iuoju numeriu pažymėtą daugiabutį darbininkai paliko tik per didžiuosius šalčius ir netrukus grįš.

Iš išorės „Žaliakalnio apartamentais“ pavadintas pastatas atrodo beveik baigtas, nors kai kur matyti kyšantys elektros instaliacijos laidai, trūksta apdailos detalių. Sklypo pakraščiuose stūkso į krūvas sukrautos trinkelės, o visas kiemas aptvertas vieline tvora.

Šešiaaukščio gyvenamojo namo vidaus patalpos turbūt dar neįrengtos, nes langai uždangstyti polietileno plėvele.

[[ge:lrytas:lrytas:1896179]]

Iš tikrųjų statybininkai išsilakstė labai seniai, vaizdas nesikeičia kelerius metus, o kai kuriose vietose jau matyti atšokusios apdailos medžiagos bei vandens nuotekų žymės.

Teismas pasiūlė dvi išeitis

[[ge:lrytas:lrytas:34554691]][[ge:lrytas:lrytas:38097339]][[ge:lrytas:lrytas:38125290]]

Teismo nutartis ginče dėl Č.Sasnausko gatvėje iškilusio daugiabučio įsiteisėjo dar 2021-ųjų lapkritį.

Joje nurodyta, kad namą pastačiusiai bendrovei „Juice & Water Group“ (JWG) leidžiama, reikiamai pertvarkius statinio projektinius dokumentus ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties daugiabutį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus.

To nepadarius teismas įpareigojo statytoją per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7-osios nugriauti gyvenamosios paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

Taigi šis daugiabutis tapo vienu iš nedaugelio Kaune iškilusių naujų pastatų, kuriuos teismas nurodė nugriauti.

Praėjo beveik ketveri metai, tačiau pastatas nebuvo nei pertvarkytas, nei nugriautas, o viena aplinkybė verčia manyti, kad susidarė išskirtinė situacija statybų verslo istorijoje.

Muistėsi dėl padėtų parašų

Karas dėl šio namo prasidėjo 2012-ųjų liepą, kai buvo patvirtintas detalusis planas, numatant Č.Sasnausko gatvėje statyti 5 aukštų 15 butų namą.

[[ge:lrytas:lrytas:41278121]]

Vėliau projektas buvo pakeistas ir atsirado net 6 aukštų ir 21 buto gyvenamasis namas.

Tačiau tuo metu daugiabučio pašonėje gyvenęs kaunietis Vytis Jusevičius kreipėsi į teismą dėl pažeidžiant teisės aktus iškilusio namo. Atsakovais šioje byloje tapo Kauno savivaldybės administracija, bendrovė JWG ir Žilvino Radvilavičiaus projektavimo biuras.

V.Jusevičius pareiškė, neva daugiabutis buvo pastatytas arčiau kaimynų sklypų, negu leidžia normatyvai.

Link V.Jusevičiaus nuosavybės buvo priartėta per 34 centimetrus, o valstybinės žemės sklypo atveju – per 1,4 metro.

JWG atstovai tikino pasiūlę kaimynui piniginę kompensaciją ir pasirašė su juo taikos sutartį.

Tačiau pakeitus projektą V.Jusevičius vėl kreipėsi į teismą, pasipylė skundai įvairioms kontroliuojančioms institucijoms.

Galbūt šios istorijos nebūtų buvę, jei prieš 15 metų derinant detalųjį planą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyriaus vadovai būtų aiškiai pasakę, kad arčiau leistinos žemės sklypo ribos daugiabutis negali iškilti.

Bet 2011 metais valdininkai davė tokį sutikimą. Statytojams jie raštu pranešė, kad neprieštarauja, jog gavus kitų kaimynų žemės savininkų ir naudotojų sutikimus pastatas gali būti statomas pagal rengiamame detaliajame plane nubraižytą schemą.

[[ge:lrytas:lrytas:41278123]]

Tačiau pradėjus bylą nagrinėti teisme NŽT Kauno skyriaus atstovai jau pareiškė, kad namas per arti valstybei priklausančio sklypo pastatytas be jų sutikimo, mat detaliojo plano schemoje nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiai atstumu pastatas gali priartėti prie valstybinės žemės sklypo ribos.

Teismą tokie argumentai įtikino ir buvo nuspręsta, kad iš esmės NŽT sutikimo nedavė.

Paskirstė griovimo išlaidas

NŽT darbuotojų parašai įklampino ir Kauno savivaldybės tarnautojus, kurie neįsigilinę į projekto detales išdavė statybos leidimą.

Tačiau tai – dar ne viskas. Teismas nustatė, kad namą nugriovus statytojui tektų 35 proc., o Ž.Radvilavičiaus projektavimo biurui – 5 proc. griovimo išlaidų.

Net 60 proc. išlaidų keliautų Kauno savivaldybės administracijai, todėl už jos darbuotojų aplaidumą tektų mokėti visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Jeigu daugiabutį stačiusi bendrovė nutrauktų veiklą, jai teismo nustatyta išlaidų dalis taip pat gultų ant mokesčių mokėtojų pečių.

[[ge:lrytas:lrytas:41278118]]

Teismo metu bendrovės JWG atstovai nurodė, kad statinį nugriovus nuostoliai siektų 2,2 mln. eurų. Tikėtina, įmonė juos bandytų prisiteisti iš statybas palaiminusių įstaigų.

Vadovą pakirto staigi mirtis

Bendrovei JWG nuo jos įsteigimo vadovavo prieštaringai vertinamas Kauno verslininkas Semionas Bulatovas, kuris po nepriklausomybės atkūrimo buvo minimas daugelyje skandalingų istorijų. Dažniausiai – susijusių su verslu.

Manoma, kad įmonė buvo įsteigta specialiai „Žaliakalnio apartamentų“ statybai, – taip elgiasi dauguma statytojų.

Prasidėjus sunkumams dėl pastato įteisinimo, Kauno savivaldybėje lankėsi ne tik bendrovės JWG teisininkai, bet ir pats S.Bulatovas.

Jis domėjosi, ką reikėtų padaryti, kad nekiltų sunkumų sutvarkyti teisinius formalumus.

Bendrovės JWG vadovai neabejojo, kad visus trūkumus pavyks ištaisyti, todėl drąsiai siūlė naujakuriams rezervuoti būstus. Vienu metu buvo likę vos pora laisvų būstų, o būsimieji naujakuriai ėmėsi apdailos darbų.

Tačiau Kauno savivaldybės tarnautojai po skaudžios pamokos labai atsargiai bendravo su verslininku ir vengė dėti naujų parašų.

Daugiabučio griovėjai nepasirodė tik todėl, kad buvo inicijuota naujų bylų dėl antstolio veiksmų, – paprastai taip elgiamasi siekiant vilkinti laiką.

O pernai atskriejo netikėta žinia – 69 metų verslininkas mirė. Pasak S.Bulatovui artimų šaltinių, žinomą kaunietį pakirto ūminė liga. Kalbėti apie smurtinę mirtį nebuvo jokių prielaidų.

Požiūris smarkiai skiriasi

Viešuose šaltiniuose skelbiama, kad dabar bendrovei JWG vadovauja Valdas Petraitis, tačiau nurodytas telefono numeris yra išjungtas.

Kitu telefono numeriu atsiliepusi moteris pareiškė, kad bendrovė veiklos nevykdo, ir visais rūpimais klausimais patarė kreiptis į vadovą.

Ji pasiūlė skambinti kitu telefono numeriu, tačiau ir juo niekas neatsiliepė.

O štai nebaigto įrengti daugiabučio kaimynai neoficialiai kalba, kad bendrovei nepavykus įteisinti statybų ji galimai nutrauks veiklą ir tokiu būdu bandys atsikratyti kai kurių prievolių.

[[ge:lrytas:lrytas:41239606]]

Pasak Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos Indrės Brazės, visos teisminės bylos dėl daugiabučio gyvenamojo namo Č.Sasnausko gatvėje statybos teisėtumo yra pasibaigusios.

Byla dėl daugiabučio statybos leidimo teisėtumo ir įpareigojimo šalinti neteisėtą statybą yra pasiekusi vykdymo stadiją.

„Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI), kaip ieškovei byloje, perduota teisė griauti nurodytą pastatą, jeigu to neatliks pats statytojas“, – pranešė I.Brazė.

Tuo metu bendrovės JWG interesus ginantis teisininkas Ričardas Gabrilavičius pareiškė, kad noras išsaugoti pastatą niekur nedingo.

„Kauno savivaldybėje siekiame gauti statybos leidimą“, – kalbėjo advokatas. Pasak jo, jau ištaisyti projekto trūkumai, kurie anksčiau sutrukdė atlikti teisinius formalumus.

„Apie namo griovimą kol kas negalvojame“, – tikino teisininkas R.Gabrilavičius.

Teismas įjungė skaitiklį

Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovo Rosvaldo Gorbačiovo, šiuo metu vyksta teisinis ginčas, kurį galima išspręsti dviem būdais – pastatą įteisinti arba jį nugriauti. Įteisinimas susijęs su kaimynų sutikimu dėl atstumų.

„Pastato savininkas šiuo metu neturi kaimynų sutikimo“, – pranešė R.Gorbačiovas.

Praėjusią savaitę teismas bendrovei JWG skyrė periodinę baudą už sprendimo griauti pastatą nevykdymą – po 50 eurų už kiekvieną pradelstą dieną.

Įsiteisėjus nutarčiai skiriamas pusmetis įvykdyti teismo sprendimą. Jeigu reikalai nepajudės, VTPSI turėtų kreiptis į antstolį, kuris gali prašyti teismo padidinti baudą. Didžiausia galima bauda – 300 eurų už kiekvieną pradelstą dieną.

„Jeigu ir tuomet nebus pokyčių, inspekcija pati skelbs konkursą pastatui nugriauti, o vėliau bandys išieškoti darbams išleistą pinigų sumą“, – aiškino R.Gorbačiovas.

Jis pridūrė, kad VTPSI visais atvejais stengiasi įtikinti statinių savininkus darbus atlikti savo pajėgomis.

Gyvenimo istorija primena nuotykių filmą

Prieš tris dešimtmečius S.Bulatovas buvo vienas turtingiausių ir įtakingiausių Kauno verslininkų, jis konkuravo su dabar jau žlugusio Ūkio banko savininku Vladimiru Romanovu.

S.Bulatovo įkurtas „Liridos“ koncernas skolinosi iš gyventojų pinigus už dideles palūkanas, o vėliau planavo tapti banku.

Nemalonumai kaunietį užklupo tuomet, kai jis kelis mėnesius vėlavo sumokėti įmokas Ūkio bankui už paimtą paskolą.

Verslininkas buvo suimtas, o netrukus apkaltintas pasisavinęs 12 mln. litų (3,45 mln. eurų) „Liridos“ indėlininkų lėšų.

Atsidūręs Lukiškių kalėjime S.Bulatovas ėmė simuliuoti psichikos negalią, gavo net reikalingų medikų pažymų, todėl netrukus atsidūrė Valstybinės psichiatrijos ir narkologijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje.

1998 m. sausio 23-iąją, penktadienį, baigiantis darbo dienai įstaigos pacientas sugebėjo iš jos pasprukti pasinaudojęs suklastota teismo nutartimi.

Vėliau pareigūnai nustatė, kad S.Bulatovui klastotę parūpino ir pasprukti padėjo jo giminaičiai.

Apie bėglį ilgai nieko nebuvo žinoma, sklandė kalbos, kad jis net gali būti nužudytas, tačiau maždaug po metų keli artimiausi šio kauniečio bičiuliai gavo anoniminį kvietimą atvykti į Mauricijų.

Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir rezervuoti penkių žvaigždučių viešbučio kambariai, o atskridus į egzotišką salą oro uoste su prabangiu limuzinu savo draugų jau laukė pats S.Bulatovas.

Praėjus 2 metams ir 2 mėnesiams po pabėgimo Vilniuje pasirodė ir pats S.Bulatovas, jis nuvyko tiesiai į tuometinį Tardymo departamentą.

S.Bulatovas pareiškė, kad nors ir nepripažįsta savo kaltės, yra pasirengęs kompensuoti „Liridos“ indėlininkų prarastus pinigus.

Savo pažadą atiduoti žmonėms pinigus kaunietis ištesėjo ir tapo vieninteliu Lietuvoje indėlius rinkusios bendrovės savininku, atsiskaičiusiu su gyventojais.

S.Bulatovas buvo vertinamas prieštaringai ir jis pats minėjo turėjęs reikalų tiek su Lietuvos, tiek su užsienio šalių nusikalstamų grupuočių veikėjais.

Verslininkas taip pat pasakojo susipažinęs su sovietinio KGB generolu, kuris jį įtaisė į šnipų mokyklą, o vėliau išsiuntė į Vietnamą.

Kaunietis taip pat gyrėsi pažintimis su Pietų Amerikos narkomafijos bosais, aukštas pareigas einančiais Rusijos valdžios atstovais.

Ginčą dėl nelegalaus daugiabučio Kaune paženklino mirtis: pastato likimas strigo ilgam