Savivaldybės tarybai patvirtinus šių metų biudžetą galų gale jame atsirado 2 milijonai eurų, skirtų istoriniam pastatui – Kirdiejų rūmų kompleksui – atnaujinti. Čia ateityje įsikurs Vilniaus miesto muziejus.

„Dabar laukiame statybos leidimo“, – paaiškėjus, kiek šiais metais bus skirta lėšų Kirdiejų rūmų kompleksui atnaujinti, kalbėjo aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjos atvirą architektūrinio projekto konkursą laimėjusios mažosios bendrijos „Dukart jot“ architektas Jokūbas Jurgelis.

Gavus statybos leidimą rūmų atnaujinimo projektą valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus vystymo kompanija skelbs darbų rangovo konkursą.

Viso projekto, į kurį įeina pastatų komplekso rekonstrukcija, interjero su baldais įrengimas, tvoros ir sklypo sutvarkymas, įgyvendinimo kaina sieks 5,4 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:40588425]]

Dalijosi būsimais planais

Planuojama, kad įgyvendinus projektą pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, edukacijų erdvė ir skaitykla. Antrasis aukštas bus skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai. Trečiajame aukšte, palėpėje, veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė.

[[ge:lrytas:lrytas:26527550]][[ge:lrytas:lrytas:34390651]][[ge:lrytas:lrytas:37665239]]

Vežimine vadinamame pastate vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemą ketinama pritaikyti lauko renginiams.

„Dauguma Europos miestų sostinių turi savo muziejus, nuo 2021 metų – ir Vilnius. Vis dėlto dabartinės patalpos Vokiečių gatvėje neleidžia išnaudoti šios kultūros ir miestą reprezentuojančios institucijos potencialo – tapti susitikimų, veiksmo, bendruomenės ir pirmosios pažinties su miestu vieta.

Todėl padarysime viską, kad daugelį metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – žadėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Sulaukė architektų siūlymų

Rekonstruojant pastatus bus siekiama išlaikyti kuo daugiau autentiškumo, atskleisti ir parodyti įvairius istorinius statinių sluoksnius, o komplekso aplinką paversti patrauklia gyventojų poilsio ir žinių erdve.

Architektai siūlo rūmų komplekso pagrindiniame pastate, vakariniame ir šiauriniame fasaduose atkurti buvusias arkadų angas, nugriauti avarinės būklės mūrinę tvorą šiaurinėje komplekso dalyje ir vietoj jos pastatyti ažūrišką metalo tvorą, kuri atvers vaizdą į vidinį rūmų komplekso kiemą.

Barboros Radvilaitės gatvės 4-uoju ir 6-uoju numeriais pažymėti Kirdiejų rūmų pastatai yra XVII amžiaus pradžios didikų žiemos rezidencijos ansamblis, vėliau tapęs Vilniaus universiteto Botanikos sodo dalimi.

„Tokio tipo didikų rūmų mažai pakitusioje aplinkoje Vilniuje nebeturime išlikusių – šiuo atžvilgiu ansamblis yra unikalus.

Todėl rengdami projektą siekėme minimaliomis priemonėmis atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius, plėtojome pastatų komplekso, kaip eksponato, idėją“, – sakė J.Jurgelis.

Išnuomojo, o paskui atėmė

2004-aisiais savivaldybė Kirdiejų rūmų pastatus išnuomojo verslininkams. Po metų rūmų kompleksas buvo įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Kartu su jais tarp saugomų objektų pateko rūmų oficina ir vežiminė.

Tais pačiais metais parengtas rūmų rekonstrukcijos projektas, jo pagrindu praplėstas rūsys, išlietos gelžbetoninės perdangos, atlikti kiti darbai, tačiau dėl dokumentų trūkumo panaikintas leidimas statybai ir darbai sustabdyti.

Išnuomojusi pastatus iki 2033metų bendrovei „Kirdiejų rūmai“ savivaldybė prieš septynerius metus nuomos sutartį nutraukė.

Savivaldybės nuomone, verslininkai neįvykdė įsipareigojimų suremontuoti patalpas ir pritaikyti jas kultūros renginiams.

Anksčiau pasirašytoje taikos sutartyje „Kirdiejų rūmai“ buvo įsipareigoję per mėnesį kreiptis dėl statybos leidimo, o per trejus metus atlikti pastatų kapitalinį remontą.

Tačiau „Kirdiejų rūmai“ dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo į savivaldybės administraciją taip ir nesikreipė ir kapitalinio remonto neatliko, nors šiokie tokie darbai patalpose vyko.

Todėl savivaldybė kreipėsi į teismą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, įmonės iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių patalpų ir nuostolių atlyginimo.

Tvorą aptvėrė tvora

Vis dėlto perėmusi rūmus savivaldybė jais taip pat nesirūpino. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija prieš porą metų savivaldybę informavo apie rūmų šiaurinės tvoros ir vakarinės vežiminės sienos avarinę būklę.

Nuo sienos byrėjo tinkas, ji buvo suskilusi, apgriuvusi. Savivaldybės buvo prašoma imtis laikinų sienos ir tvoros apsaugos arba remonto darbų, nes toks statinys galėjo tapti nelaimingo atsitikimo kaltininku.

Be to, siena buvo ne tik pavojinga, bet ir vizualiai Pilių parko teritorijoje neatrodė patraukliai lankytojo akiai.

Savivaldybė rūmų tvorą aptvėrė apsaugine tvora, o vežiminės sieną uždengė plėvele, kuri tik stabdė tinko byrėjimą į Pilių parko veją.

Išnuomojo, atėmė, paliko griūti – dabar šiems rūmams Vilniuje skiria milijonus ir ypatingą dėmesį