Klaipėdos miesto savivaldybė trečiadienį pranešė pasirašiusi rangos darbų sutartį dėl vienos seniausių miesto viešųjų erdvių – Turgaus aikštės – rekonstrukcijos. Skelbiama, kad darbai turėtų trukti 18 mėnesių.

Tačiau dar neprasidėjus darbams, uostamiestis tiesiog įkaito: išvydę pirmąsias vizualizacija miestiečiai ir ekspertai klausė, kur žaluma, pavėsis ir žmogui palankūs sprendimai. Daug kam projektas pasirodė jau matytas – dideli kietųjų dangų plotai ir minimalūs želdiniai primena klaidas, kurias pastaraisiais metais kartojo ne vienas Lietuvos miestas.

Būtent šią įaudrintą nuotaiką dar labiau sustiprino ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus savo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugęs: „Geros naujienos – pasirašėme rangos sutartį ir jau netrukus prasidės Turgaus aikštės atnaujinimo darbai.“

Pasak mero, aikštė yra istoriškai svarbi miesto vieta, todėl jos atnaujinimas turėtų sustiprinti Senamiesčio gyvybingumą. Įraše jis taip pat išvardijo numatomus pokyčius: naują dangą, apšvietimą, mažosios architektūros elementus, želdinius bei aplinkinių gatvių sutvarkymą.

[[ge:lrytas:lrytas:32187515]]

Tačiau kyla klausimas, ar mero žadami pokyčiai dera su tuo, kaip pats miestas yra nusprendęs žaliuoti.

Nusibrėžė žalinimo gaires

[[ge:lrytas:lrytas:32713310]][[ge:lrytas:lrytas:37065259]][[ge:lrytas:lrytas:39465860]]

2024 m. pabaigoje Klaipėda patvirtino Miesto želdynų ir želdinių apsaugos, kūrimo ir priežiūros programą. Tai savivaldybės iniciatyva parengtas dokumentas, kurio kryptys sutampa su Europos Komisija siūloma Europos miestų žalinimo politika. Mat, pagal ES biologinės įvairovės strategijos gaires miestams, kuriuose gyvena daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, siūloma rengti „Urban Greening Plan“ – žaliąsias miesto vizijas, padedančias prisitaikyti prie klimato kaitos ir stiprinti biologinę įvairovę.

Tad natūraliai kyla klausimas: kodėl tai, ką miestas deklaruoja, taip skiriasi nuo to, kas matoma vizualizacijose? O jose beveik nėra žalumos ar pavėsio, nors miesto programa kalba priešingai – apie želdynų plėtrą ir žmonėms patogesnes erdves.

Socialiniuose tinkluose miestiečiai stebisi, kodėl projekte numatyta tiek daug plikos dangos ir taip mažai pavėsio. Komentaruose gyventojai svarsto, kad vasarą aikštė gali būti tokia pat nepraktiška kaip dabartinė automobilių aikštelė – tiesioginė saulė, mažai šešėlio ir jokių vietų pasislėpti.

Projektavimo procesas strigo nuo pradžių

Prieš porą mėnesių portale „Atvira Klaipėda“ buvo atskleista ir techninė šio projekto pusė. Minėta, kad rangovai savivaldybei pateikė dešimtis klausimų dėl dangų specifikacijų, mažosios architektūros elementų, įrangos išdėstymo ir net pačios projektavimo užduoties aiškumo. Tokios detalės, įprastai, būna tiksliai apibrėžtos dar iki konkurso. Dėl šių neaiškumų projektas buvo koreguojamas, konkursai – nukeliami, o statybos leidimas išduotas tik 2025 m. rudenį.

Tačiau miestiečiams svarbiausia ne projektavimo užkulisiai, o kokia aikštė bus realybėje.

Urbanistė ir miesto antropologė Jekaterina Lavrinec rėžė tiesiai: pagrindinė problema bus karščio salos efektas.

„Dvi valandos viduryje tokios aikštės, kai termometras kyla virš 25, – geriausias receptas atsipeikėti tiems, kurie projektuoja ir tvirtina karščio salas“, – tikina ji.

Natūralistiniai želdynai – ne dekoracija, o komforto dalis

Portalui Lrytas Jekaterina pasakojo ir apie platesnę savo patirtį: „Kai 2009–2019 m. kvietėme gyventojus rinktis primirštas vietas reguliariems šventiniams susibūrimams, jie beveik visada rinkosi želdynų apsuptas erdves, kuriose galima patogiai pabūti.“

Jos teigimu, neformali veikla įsitvirtina tik ten, kur žmogui komfortiška būti ilgiau: „Šiandien, kai kalbame apie miestų prisitaikymą prie klimato ekstremumų, akivaizdu: kietos dangos turi trauktis. Prioritetas – kritulius sugeriančioms dangoms ir realiam, ne dekoratyviam želdinimui.“

Augalų entuziastė ir natūralistinių želdynų pradininkė Lietuvoje Rasa Laurinavičienė pritaria: „Jei norime gyvos aikštės, privalome galvoti apie pavėsį, dirvožemį ir mikroklimatą. Medžiai ir želdynai nėra dekoracija – tai žmogaus komforto dalis. Įkaitęs plotas žmonių nevilioja“, – teigė ji. Pasak jos, natūralistiniai želdynai leidžia miestui turėti ir ekologinę naudą, ir estetiškai patrauklią, gyvą erdvę.

Turgaus aikštės atnaujinimas Klaipėdai kainuos beveik 3,8 mln. eurų – darbus atliks bendrovė VVARFF.

Klaipėdoje prasideda istorinės aikštės pertvarka, o kartu – ir miesto drama: projektas skaldo žmones (2)