Prieš keletą metų pakoreguotos seniūnijų ribos sukėlė kauniečiams klausimų, kodėl jie staiga tapo jau kitos vietovės gyventojais. Ar šie miesto valdžios politiniai sprendimai atitinka istorikų požiūrį?

Pastarąjį kartą Kauno seniūnijų ribos buvo perbraižytos ir atnaujintos 2025 metais, kai savivaldybės taryba patvirtino naują jų ribų tvarkymą. Kai kurios seniūnijos buvo sujungtos, įsteigta ir viena nauja.

Šiuo sprendimu buvo siekiama pagerinti šiandienos kauniečių aptarnavimo poreikius, nes esamos ribos nebuvo persvarstytos daugiau negu 20 metų. Tačiau daliai kauniečių iškilo klausimas, ar naujas suskirstymas yra istoriškai pagrįstas.

Pasak istoriko dr. Mindaugo Balkaus, Kauno teritorinę raidą geriausiai atspindi įvairūs miesto planai ir žemėlapiai. Daugiau informacijos apie tai jis patarė ieškoti istorinių žemėlapių entuziastų sukurtoje svetainėje maps4u.lt ir sutiko trumpai pakomentuoti kauniečių keliamus klausimus.

[[ge:lrytas:lrytas:29563050]]

– Besidomintiems Kauno istorija vis labiau įdomu suprasti ir sužinoti, koks buvo Kaunas tarpukariu, kur buvo jo ribos, kaip jis plėtėsi, augo? – „Laikinoji sostinė“ paklausė dr. M.Balkaus.

– Kalbant apie Kauno ribas tarpukariu siūlyčiau tarpusavyje lyginti du miesto planus – vieną, kuriame atsispindi miesto teritorinės ribos 1919–1931 metų laikotarpiu, ir kitą, kuriame nubrėžtos ribos 1931–1940 metų laikotarpiu. Tai geriausiai padėtų suprasti to meto Kauno teritorinę raidą.

[[ge:lrytas:lrytas:39684851]][[ge:lrytas:lrytas:39843393]][[ge:lrytas:lrytas:39760813]][[ge:lrytas:lrytas:41066932]]

– Gal galite įvardinti rajonus, kurie tarpukariu buvo aiškiai identifikuoti miesto brėžiniuose? Ar juose buvo numatyta rajonų plėtra ir kurie miesto rajonai gali būti laikomi senaisiais – tarpukariniais?

– Iki Pirmojo pasaulinio karo Kauno miesto teritorija apėmė Senamiestį, Naujamiestį ir dalį Žaliakalnio – vadinamąjį Pelėdų kalno rajoną iki dabartinės Žemaičių gatvės.

1919 metais prie Kauno buvo prijungti artimieji priemiesčiai: dalis Vilijampolės, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnio, miesto teritorija išaugo nuo 557 iki 1518 hektarų. O 1931-aisiais į miestą buvo įtraukti Aukštieji Šančiai, Aukštoji Panemunė su J.Basanavičiaus šilu, dalis Fredos ir Marvelės bei VII forto rajonas.

1931 metais miesto plotas išaugo iki 3982,9 hektaro, o iki tol buvo 1518 hektarų.

Įdomu tai, kad Kaunas XX amžiuje įvairiomis kryptimis plėtėsi netolygiai. Sakykim, nuo Kauno širdies – Nemuno ir Neries santakos – arčiausiai esanti Kauno riba yra nutolusi tik apie 1 kilometrą. Tad miesto riba, esanti greta Kybartų gatvės Marvelėje, nesikeitė jau beveik 95 metus – nuo pat 1931-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:41239613]]

– Neseniai vienoje diskusijoje šančiškiai iškėlė klausimą apie Žemuosius ir Aukštuosius Šančius skiriančią ribą. Jie net pasiūlė pastatyti riboženklį, žymintį teritorijų atskyrimą. Kur ir pagal ką brėžtumėte ribas tarp Žemųjų ir Aukštųjų Šančių?

– Žemieji Šančiai prie miesto buvo prijungti 1919 metais, o Aukštieji Šančiai – 1931-aisiais.

Kaip rodo 1929 metų Kauno planas, atspindintis miesto teritorines ribas 1919–1931 metais, riba tarp miesto teritorijos ir Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus buvo L.Ivinskio gatvė. Žvelgiant į šios vietovės gatvių tinklo struktūrą, L.Ivinskio gatvė, eidama įkalnėje iš rytų į vakarus, ryškiai atskiria Žemuosius Šančius nuo Aukštųjų.

– Yra tarsi du Žaliakalniai – senasis ir naujasis. Pavyzdžiui, S.Raštikio gatvė (buvusi Starto gatvė), Uosio gatvė ir aplink jas esančios teritorijos sovietmečiu labai stipriai plėtėsi kaip nuosavų gyvenamųjų namų kvartalas, o jo gyventojai save irgi laikė žaliakalniečiais.

Atgavus nepriklausomybę ši teritorija buvo įtraukta ir į Žaliakalnio rinkimų apygardą, tačiau neseniai šios ir kitos aplink esančios gatvės jau priskirtos Kalniečių gyvenamajam rajonui. Kaip vertintumėte tokį pokytį?

– Žaliakalnis yra nevienalytis. Seniausia Žaliakalnio dalis yra Pelėdų kalno apylinkės, toliau jis plėtėsi link Zanavykų turgaus teritorijos. XX amžiaus 3–4 dešimtmetyje kūrėsi Minties, Gėlių ratų rajonas, vadinamasis Radijo stoties rajonas (Perkūno alėja, Vaižganto gatvė).

Tarpukariu dabartinės S.Raštikio gatvės teritorija nepriklausė miestui. Riba ėjo dabartine A.Kačanausko gatve, o į rytus ir šiaurę nuo jos buvo Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus teritorija.

Kaip rodo 1935 metų miesto planas, netoli dabartinės S.Raštikio gatvės buvo Kalniečių kaimas – plane pažymėta „Kalnica“. Tad S.Raštikio gatvės teritorija jau nebelaikytina Žaliakalniu. Žaliakalnio šiaurine, šiaurės rytų riba galėtume laikyti Tvirtovės alėją, Taikos prospektą ir Studentų gatvę.

– Kiek svarbu patiems gyventojams Kauno skirstymas mikrorajonais? Ar nemanote, kad reikėtų grąžinti tokius pavadinimus kaip Brazilka, Argentinka, – juk tai labai patrauklu, ypač braižant turistinius maršrutus? Gal yra dar ir kitų rajonų, kuriuos esame pamiršę?

– Miesto skirstymas gyvenamaisiais rajonais yra sąlygiškas, rajonų pavadinimai laikui bėgant kinta. Tarpukariu kauniečiai, įsikūrę geležinkelio stoties rajone, dažnai savo gyvenamąją vietovę įvardindavo kaip Karmelitus – teritorija nuo Gedimino gatvės pradžioje buvusio karmelitų vienuolyno. Mūsų dienomis jau nebetenka išgirsti šio vietovardžio.

Argentinkos, Brazilkos pavadinimų nesiūlau gaivinti, nes jie miestiečių žodyne reiškė skurdžias Žaliakalnio šlaitų vietoves tarp Jonavos gatvės ir Anykščių gatvės, kuriose gyveno miesto varguomenė. Dalis buvo tokių, kurie sugrįžo iš emigracijos Brazilijoje ar Argentinoje nesugebėję ten įsitvirtinti.

Įdomu paminėti, kad XX amžiaus 9–10 dešimtmečiais Dainavos rajono rytuose esanti vieta kauniečių šnekamojoje kalboje įgijo pavadinimą „Bermudų trikampis“ – ji apribota Taikos, Pramonės prospektų ir Draugystės gatvės, tačiau tai tikriausiai irgi su laiku taps tik gidų pasakojimų apie miestą dalimi.

– Kauno savivaldybė turėjo planų prie miesto prijungti tankiai apgyvendintus priemiesčius. Kaip manote, kokių reikėtų istorinių tyrimų, kad toks sujungimas būtų natūralus, o ne formalus?

– Naujų teritorijų prijungimas prie miesto susijęs su sudėtingo interesų mazgo išnarpliojimu. Kauno savivaldybė suinteresuota turėti pakaunėje esančias urbanizuotas teritorijas, iš kurių papildomai surinktų mokestinių pajamų.

Pakaunės teritorijas prijungus prie miesto, tikėtina, kad jų gyventojams padidėtų mokesčiai, nors dauguma norėtų mokėti juos kuo mažesnius.

Taigi suderinti besikertančius interesus sunku ir kartais tenka priimti nepopuliarius politinius sprendimus neatsižvelgiant į gyventojų, o juo labiau istorikų, nuomonę.

Perbraižytos Kauno ribos: istorikai kraipo galvas, gyventojai tvirtina – čia kažkas negerai