„Darosi nejauku žiūrėti į mūsų institucijų neveiksnumą bandant nugriauti gėdą darantį Maskvos namų pastatą Vilniaus centre. Metai eina, procedūros stringa, o Rusijos įtakos laikus primenantis simbolis vis dar stovi sostinės širdyje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį rašė jis.
„Suprantu, kad institucijos privalo laikytis teisinių procedūrų ir vengti interesų konfliktų, tačiau kartu tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuose valstybė turi parodyti stuburą“, – skelbė socialdemokratų lyderis.
M. Sinkevičius taip pat išreiškė palaikymą Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui, pateikusiam idėją, kaip pastatą galima būtų nugriauti greičiau, ir pažymėjo, kad šis sprendimas yra principinė pozicija.
Susiję straipsniai
„Tad jei mano kolega meras, Valdas Benkunskas nuspręs pabaigti šią tarpinstitucinę kebekšnę ir nugriauti Maskvos namus su visomis to teisinėmis pasekmėmis – mes palaikysim jį. Būtų įdomu pamatyti, kas Lietuvoje imsis ginti okupantų rūmų pačiame mūsų miesto centre“, – teigė jis.
„Laikas pagaliau užbaigti šią istoriją, nes tai vienas tų atvejų, kai Lietuva mielai prisiims teisinę atsakomybę už parodytą principinę poziciją. Rusija turi žinoti, kad Lietuva nesitaikstys su jos paveldu savo sostinės centre“, – skelbė M. Sinkevičius.
Kaip skelbta anksčiau. V. Benkunskas iškėlė idėją, jog pakeitus Labdaros ir paramos įstatymą Maskvos namus būtų galima nugriauti visuomeniniais pagrindais, darbus už savo lėšas atliekant verslui.
Anot jo, dabartinis reglamentavimas numato, kad paramos gavėjo statusą turinčios įstaigos, šiuo atveju – Statybų inspekcija, turi teisę paramą priimti tik paslaugų forma, o pakeitus įstatymo formuluotę reikėtų numatyti, kad parama galėtų būti priimta ir darbais.
Susidomėjimą projektu išreiškė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ bei „Hiltus“.
Pasak mero, jeigu nepavyks pakeisti įstatymo ir taip pradėti Maskvos namų griovimo įmonių savanorišku pagrindu, Statybos inspekcija skelbs naują griovimo darbų konkursą ir taip pastatas galėtų būti nugriautas tik po kelerių metų.
Savo ruožtu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigė negalinti priimti tokios paramos, mat ji prižiūri ir kontroliuoja bendroves, kurios minėtą paramą teiktų.
Ji pabrėžė, jog statinių nugriovimo darbai toliau bus organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka – vykdant viešuosius pirkimus. Be to, anot VTPSI, dėl Maskvos namų nugriovimo šiuo metu vyksta teisminis procesas, susijęs su anksčiau vykdytu viešuoju pirkimu.
Anot V. Benkunsko, praėjo beveik 2 tūkst. dienų, kai teismo sprendimu Maskvos namų pastatą įpareigota nugriauti.
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai galutinai patvirtino, kad Maskvos namų griovimo konkursas gali būti tęsiamas.
Projektą Vilniuje vystyti nuspręsta dar 2004 m.
Maskvos namų pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.
Anot mero, sklypas sostinės Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankirtoje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.
Dėl vėluojančių projekto griovimo darbų V. Benkunskas jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones.