Iš viso šįmet bus pristatyta dešimt modernizuotų namų iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Molėtų, Mažeikių, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kupiškio. Jų istorijos, sprendimai ir rezultatai atskleis, kad renovacija paveikia ne tik pastatų būklę, bet ir gyvenimo kokybę.
Tvari kaimynystė keičia požiūrį ir įpročius
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių atnaujinimo programą Lietuvoje, skelbia tradiciniais tapusių Metų renovacijos projekto rinkimų startą.
Kaip pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė, renovacija šiandien – tai kelias į tvarumą, estetiką ir bendruomeniškumą.
„Pastebime, kad vieno namo modernizacija dažnai išjudina visą kvartalą – atsiranda daugiau tvarkos, saugumo, vizualinio vientisumo, patogumo, o gyventojai aktyviau rūpinasi savo aplinka, pasijunta ne tik savo buto, bet ir viso namo, kiemo šeimininkais, ima bendradarbiauti, todėl tikime šių projektų viešinimo galia – jie įkvepia kitus, ypač gyvenančius kaimynystėje, imtis veiksmų“, – sako ji.
Šiuolaikiniai sprendimai jau tapo standartu
Šįmet itin džiugina tai, kad naujausiuose projektuose daug dažniau matomi sprendimai, dar visai neseniai laikyti išskirtiniais, – energijos gamyba vietoje, kai ant stogų įrengiamos saulės elektrinės ar kolektoriai, naudojami šilumos siurbliai. Taip pat daugiabučiuose buvo aktyviai diegiamos išmaniosios mikroklimato valdymo sistemos, dėl jų gyventojai šiandien gali efektyviau reguliuoti šilumą, drėgmę ir turėti didesnį komfortą.
Kita pozityvi tendencija – didėjantis butų savininkų įsitraukimas. Anot G.Burbienės, žmonės vis dažniau gerokai plačiau supranta renovacijos naudą: vertina ne tik mažesnes šildymo sąskaitas ar šiltesnius namus, bet ir sveikesnį mikroklimatą, mažesnę gedimų riziką, išaugusią būsto vertę. Sąmoningumas skatina iniciatyvumą, ilgalaikę atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.
Vertinimo kriterijai – ne vien skaičiai
Rinkdami Metų renovacijos projektą gyventojai kviečiami įvertinti daugiau nei tik po atliktų darbų pasiektą energinę klasę. G.Burbienė pažymi, kad reikšmingas kriterijus yra ir realus šiluminės energijos sutaupymas, išmanūs sprendimai, mikroklimato pagerėjimas, galimybės reguliuoti šilumą, bendrųjų erdvių, namo aplinkos transformacija, estetiniai pokyčiai.
Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, ar namo atnaujinimo projektas sprendė kelias problemas vienu metu: ar prisidėjo prie CO2 išmetimų mažinimo, saugumo gerinimo, triukšmo kontrolės, ar įtvirtino naują gyvenimo kokybės lygį visame rajone.
„Svarbu matyti visumą – ne tik energinius rodiklius ar fasado spalvą. Paieškoti atsakymų, ką renovacija davė gyventojams? Ką pakeitė jų kasdienybėje? Toks visapusiškas vertinimas leidžia atskleisti tikrąją, ne paviršutinišką projekto vertę“, – pabrėžia pašnekovė.
Kandidatai į Metų renovacijos projekto laimėtojus bus pristatyti kovo ir balandžio mėnesiais specialiu straipsnių ciklu. Balandžio mėnesį vyks balsavimas ir paaiškės laimėtojai. Daugiau informacijos apie Metų renovacijos projekto rinkimus, jų dalyvių istorijas bus galima rasti APVA „Facebook“ paskyroje.
Galimybė gyventi šilčiau, jaukiau ir patogiau
2025 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 359 daugiabučiai, 35-iuose iš jų buvo įdiegtos inovatyvios technologijos ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai – saulės elektrinės, saulės kolektoriai šilumai šildyti, „oras–vanduo“ ir geoterminiai šilumos siurbliai. Beveik 13 tūkst. butų savininkų gali pasidžiaugti, kad gyvena šiltesniame, jaukesniame ir patogesniame būste.
APVA primena, kad renovacijai galima gauti valstybės paramą. Kompensuojamos ne tik energinį efektyvumą, bet ir komfortą, estetiką didinančios priemonės: balkonų išplėtimas ir naujų įrengimas, jų langų didinimas, dviračių saugyklų, elektromobilių įkrovos stotelių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.
Todėl verta neatidėlioti, apsispręsti ir pradėti modernizavimo procesą. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. Renovuotas daugiabutis.