„Kalbos, kad rūmų rekonstrukcijai nėra pinigų, yra gėdingos“, – ištarė europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris su kitais Kovo 11-osios Akto signatarais kreipėsi į prezidentą ir premjerę dėl buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.

Iš nykstančio pastato sostinės centre – į nacionalinį kongresų, konferencijų ir kultūros centrą, kuriame būtų įprasminti ir šalies nepriklausomybei svarbūs įvykiai, tarp jų – steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas.

Tokį buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų virsmą norėtų matyti 53 Kovo 11-osios Akto signatarai.

Susirūpinę dėl nykstančio pastato likimo jie paragino šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę kuo skubiau priimti sprendimus, kurie įgalintų rūmų atkūrimą ir jų įveiklinimą.

[[ge:lrytas:lrytas:41916407]]

Kreiptis į šalies valdžios atstovus signatarai nutarė dėl prieštaringos padėties, į kurią yra patekęs pastatas, kurio rekonstrukcijai dar 2020 metais buvo išduoti statybos ir tvarkybos leidimai.

„Matydami nenuoseklų atsakingų valdžios institucijų požiūrį į būsimą šių rūmų paskirtį reiškiame susirūpinimą dėl istorinio pastato likimo“, – pabrėžiama kreipimesi.

[[ge:lrytas:lrytas:41653375]][[ge:lrytas:lrytas:41734195]][[ge:lrytas:lrytas:41312260]][[ge:lrytas:lrytas:41870385]]

Signatarai atkreipė dėmesį, jog visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių „Vilmorus“ bei „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos parodė, kad dauguma gyventojų parėmė nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro idėją.

Į G.Nausėdą dėl šių rūmų kovo 12-ąją kreipėsi ir grupė žymių visuomenės atstovų, tarp jų architektai, bet jo atsakymo dar nesulaukė.

Kliūtys – ir Valdovų rūmams

„Nėra nieko baisiau už tai, kai žmonės pamiršta istoriją. Todėl reikia drąsiai pasakyti „stop“ tiems, kurie neturi apie tai supratimo ir bando rūmus mėtyti į kairę ar į dešinę, kažkam atiduoti. Tai yra mūsų istorijos dalis ir ginčų negali būti“, – sakė V.P.Andriukaitis.

Socialdemokratų partijos garbės pirmininko teigimu, tai nėra pirmas kartas, kai žmonės, kurie nori ką nors atkurti, susiduria su kliūtimis. Taip buvo ir su Valdovų rūmais.

„Dabar tie, kurie kliudė statyti Valdovų rūmus, visai nesigėdija į juos ateiti“, – pabrėžė europarlamentaras.

Politikas pažadėjo per artėjantį Socialdemokratų partijos suvažiavimą siūlyti įstatymu įtvirtinti istorinio pastato, kuris priklauso visai tautai ir yra unikalus architektūros kūrinys, statusą. Toks įstatymas 2020-aisiais buvo priimtas dėl sostinėje esančios Lukiškių aikštės.

Be Amerikos – nė krust?

Susirūpinimą dėl istorinių rūmų likimo yra išreiškę ir 25 parlamentarai iš įvairių partijų. Jie pasirašė rezoliucijos projektą, kuris taip pat ragina Vyriausybę imtis veiksmų pastatui rekonstruoti.

Rezoliucijos projektas Seime buvo įregistruotas kovo 18-ąją.

Jame siūloma Vyriausybei atsisakyti svarstymų perduoti rūmus, o vietoj to tęsti ir visiškai įvykdyti dar 2015 m. priimtą Vyriausybės nutarimą.

Rezoliucija Seime turėjo būti svarstoma kovo 26-ąją, bet pabalsavus klausimas nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad rezoliucija pirmiau turėtų būti apsvarstyta Užsienio reikalų komitete, nes neva „turės poveikį tarptautinės žydų bendruomenės ir Amerikos, kuri šiuo metu yra kare su Izraeliu, reakcijai“.

Prieš rezoliucijos įtraukimą į darbotvarkę balsavo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis Mokslų akademijoje neseniai vykusiame renginyje tikino, kad pritaria rūmų rekonstrukcijai.

Niekas iš valdžios nesitarė

„Lietuvos rytas“ yra rašęs apie Vyriausybės kanceliarijai pateiktą raštą su siūlymu legendinius rūmus perduoti arba parduoti žydų bendruomenei. Neva taip būtų išspręsti istorinei atminčiai jautrūs klausimai, kurių gali kilti dėl ten buvusių senųjų žydų kapinių.

Dokumentas, kurį pusmetį kūrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, yra grindžiamas ir duomenimis, kurie laužti iš piršto.

Ministras Edvinas Grikšas, paklaustas, ar rengiant raštą buvo tartasi su Lietuvos žydų bendruomene, to negalėjo patvirtinti. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky tikino, kad su ja niekas iš valdžios apie tai nekalbėjo.

„Buvusiems Koncertų ir sporto rūmams mes nelinkime blogo. Atvirkščiai, norime, kad priešais Gedimino kalną vietoj išpaišyto pastato atsirastų normalus“, – teigė F.Kukliansky.

Ministerijos dokumente dar rašoma, kad pastato rekonstrukcija neva sunkiai įmanoma dėl Kultūros vertybių registro reikalavimų. Iš tiesų projektas, kurį kūrė architektas Sigitas Kuncevičius, su paveldosaugininkais derintas, yra gauti visi reikalingi leidimai.

Rūmų drama sujaudino ir signatarus (4)