Kaip gaivinti pastatą, bet nesupykdyti tarptautinių žydų organizacijų? „Lietuvos ryto“ žiniomis, šis leitmotyvas vyravo Prezidentūroje, kur tartasi dėl istorinių rūmų likimo.

Nebemėtyti kaip karštos bulvės, o aptarus priimti sprendimą ir pradėti buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tvarkymo darbus. Tokį kelią mato šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuris balandžio 14-ąją surengė pasitarimą Prezidentūroje.

Į jį buvo pakviestas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, taip pat Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir kelių ministerijų atstovai.

Prezidentūra siūlė istorinį pastatą atnaujinti jame išsaugant istorinę atmintį. Ten galėtų vykti kultūros renginiai.

[[ge:lrytas:lrytas:42092452]]

G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad rūmai statyti istorinių Šnipiškių žydų kapinių ribose. Esą turi būti rastas sprendimas, kuris užtikrintų tinkamą pagarbą Lietuvos žydų istorijai, jų religinei tradicijai.

Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio, pastatas turi būti rekonstruotas vadovaujantis ir istorine atmintimi, ir tam tikru įveiklinimu, kuris neprieštarautų vietai, kurioje buvo žydų kapinės.

[[ge:lrytas:lrytas:41312260]][[ge:lrytas:lrytas:41653375]][[ge:lrytas:lrytas:41734195]][[ge:lrytas:lrytas:41917312]]

F.Kukliansky norėtų, kad būtų priimtas toks sprendimas, kuris rūmų teritorijoje išsaugotų žydų atminimą.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, per pasitarimą nuskambėjo ir abejonių, ar žydų klausimo eskalavimas nesukels tautinės priešpriešos ir nepaskatins antisemitinių nuotaikų.

Nuogąstauja dėl vizijos

Šalies vadovas siūlė pastatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o jai ir valstybei kartu dalintis rekonstrukcijos finansine našta.

Tikėtina, kad prieš šį pasitarimą G.Nausėda apie tai kalbėjosi su premjere Inga Ruginiene. Mat ji taip pat yra linkusi istorinius rūmus perleisti Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai vadovauja meras konservatorius Valdas Benkunskas.

Bet daug žymių visuomenės atstovų nuogąstauja, kad savivaldybė nepaverstų pastato vien žydų memorialu. Toks siūlymas buvo atsiradęs, kai Vyriausybei vadovavo premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Dabar Vyriausybėje irgi buvo atsiradusi panaši idėja – pasiūlyta rūmus perduoti arba parduoti Lietuvos žydų bendruomenei. Raštą su tokiu siūlymu pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Ragino ir signatarai

Per pasitarimą Prezidentūroje buvo primintas architekto Sigito Kuncevičiaus projektas, pagal kurį rūmai virstų Nacionaliniu kongresų, konferencijų ir kultūros centru.

[[ge:lrytas:lrytas:42093438]]

Jame būtų įprasminti ir šalies nepriklausomybei svarbūs įvykiai, tarp jų – steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, būtų skirta vietos ir žmonių, palaidotų buvusiose žydų kapinėse, atminimui.

Šiam projektui dar 2020 metais buvo išduoti statybos ir tvarkybos leidimai, pritarė ir paveldosaugininkai, ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas.

Tokį buvusių Vilniaus koncertų ir sporto virsmą norėtų matyti ir 53 Kovo 11-osios Akto signatarai, kurie neseniai kreipėsi į prezidentą.

Signatarai atkreipė dėmesį, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių „Vilmorus“ bei „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos parodė, jog dauguma gyventojų parėmė Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro idėją.

[[ge:lrytas:lrytas:42093404]]

Du signatarai – Gediminas Vagnorius ir Justas Vincas Paleckis buvo pakviesti į Prezidentūrą. Atvyko tik vienas jų – J.V.Paleckis.

Pavyzdys – Valdovų rūmai

„Man šis klausimas rūpėjo visą laiką. Kai 2015 metais Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą atgaivinti rūmus, atrodė, kad tai bus padaryta.

Prie premjerės I.Šimonytės atsirado nauja idėja, bet tada ne visai tinkamai buvo sudaryta komisija.

Kodėl dabar viskas jau stringa? Manau, kad valdžioje neatsiranda žmonių, kurie ryžtingai eitų ir sakytų, jog tai yra Lietuvai labai svarbu, kad ta vieta – ypatinga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.V.Paleckis.

[[ge:lrytas:lrytas:42093401]]

Signataras priminė Valdovų rūmų statybą, kuri buvo sulaukusi didelio pasipriešinimo: „Jei ne Algirdas Brazauskas, ko gero, neturėtume Valdovų rūmų. Jis drąsiai ėjo prieš srovę, prieš tada labai stiprios konservatorių partijos ir jos palaikytojų nuomonę. Nors tada ekonominė padėtis buvo sunki, A.Brazauskas turėjo valstybingumo viziją.“

Tokios pozicijos laikosi ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jo teigimu, dabar tie, kurie kliudė statyti Valdovų rūmus, nesigėdija į juos ateiti.

Dėl legendinių rūmų – sujudimas ir Prezidentūroje