Ministrų kabinetas nepritaria liberalo Simono Gentvilo inicijuotoms įstatymų pataisoms, siūlančioms spręsti sodų bendrijų teritorijose apsigyvenusių žmonių problemas.

Vyriausybės nuomone, ši iniciatyva prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Civiliniam kodeksui, o ateityje gali reikšti sodininkų bendrijų likvidavimą ir komercinių pastatų, daugiabučių namų atsiradimą šiose teritorijose.

Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtintai mėgėjų sodo teritorijos paskirčiai – teisės aktais šios teritorijos buvo skirtos mėgėjų sodininkystei plėtoti – ir iš esmės reiškia sodininkystės ir sodininkų bendrijų veiklą užtikrinančių teisinių prielaidų šalinimą iš Sodininkų bendrijų įstatymo ir ateityje – sodininkų bendrijų likvidavimą.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pritarus projektams, sodų sklypuose galėtų atsirasti komercinės paskirties pastatai, vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai namai.

[[ge:lrytas:lrytas:38849985]][[ge:lrytas:lrytas:39494139]][[ge:lrytas:lrytas:40724055]]

Įgyvendinus šias iniciatyvas, mėgėjų sodo teritorijose pagrindinę žemės naudojimo paskirtį būtų galima pakeisti pagal savivaldybių patvirtintus planus, neatsižvelgiant į šių teritorijų specifiškumą, galėtų atsirasti gyvenamosios, komercinės ar kitos paskirties sklypų, o juose – įvairūs pastatai.

Sodininkų bendrijų ir Žemės įstatymų pataisas parengęs Seimo narys Simonas Gentvilas siūlo sudaryti sąlygas mėgėjų sodo teritorijose keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal savivaldybių planus. Jis taip pat siūlo atskirti bendrijų žemės sklypų valdymą nuo valstybinės žemės valdymo ir užtikrinti vienodas visų savininkų teises.

Vyriausybės vertinimu, toks pasiūlymas neatitinka Civilinio kodekso nuostatų.

Suvienodinus bendrijos narių ir kitų asmenų kompetenciją, narystės bendrijoje ir pačios bendrijos institutas prarastų prasmę.

Taip pat pažymima, kad ši iniciatyva prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Mėgėjų sodo teritorijos buvo skirtos sodininkystei, leidžiant sklypų savininkams bendrai naudotis bendrojo naudojimo žeme. Sodininkai turi teisėtą lūkestį ir toliau ja naudotis, o bendrijos – ją valdyti ir prižiūrėti.

Seimas jau yra pradėjęs svarstyti šias pataisas.

Jei jos būtų priimtos, savivaldybės galėtų spręsti dėl sodų kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių, socialinių ir švietimo objektų. Taip pat būtų galima statyti gyvenamuosius namus, o parengus planavimo dokumentus – ir kitus pastatus.

Šiuo metu įstatymai neleidžia keisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties.

Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos. S. Gentvilo nuomone, savivaldybės konsultuos gyventojus skaidriau, nes turi kvalifikuotą administraciją, taip pat yra nustatyta jų sprendimų apskundimo tvarka.

Lietuvos sodininkų bendruomenė yra išreiškusi pasipiktinimą dėl šios S. Gentvilo iniciatyvos. Jų nuomone, siūlomos įstatymo pataisos leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.

Be to, joms pritarus, anot Lietuvos sodininkų draugijos, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.

Sodų bendrijose – vėl neramu: Vyriausybė pasakė „ne“, bet klausimų liko