„Istoriškai tai yra žydų kapinių vieta. Tai nėra buvusios kapinės, tai yra vis dar veikiančios kapinės – ten yra tūkstančiai ir gal net dešimtys tūkstančiai palaidotų žmonių“, – penktadienį žurnalistams Š. Krinskis.
Anot jo, Sovietų Sąjunga minėtoje vietoje pastatydama sporto rūmus begėdiškai išniekino ten buvusias ir vis dar esančias kapines.
„Įsivaizduokite, jei sovietai būtų ant lietuviškų kapinių pastatę tokį akis badantį objektą, o tada lietuviai būtų nusprendę jį išsaugoti ir padaryti iš jo tokio tipo pramoginį objektą“, – lygino rabinas.
Sporto rūmų likimas: žydų reikalavimai ir milijonai eurų
„Negalime statyti memorialo tam, kas dar ten yra – ten vis dar kapinės. (...) Sporto rūmų pastatą turime nuleisti iki pamatų, aptverti teritoriją ir toje teritorijoje turi likti žydų kapinės.
Tai nelengvas, bet doras sprendimas, kuris atitiks Lietuvos antisovietinį mentalitetą. (...) Kreipiamės į lietuvių valią ir drąsą, kurią ji parodė, kai reikėjo kovoti prieš Sovietų Sąjungą ir prašome, kad kapinės būtų paliktos kapinėmis“, – kalbėjo Š. Krinskis.
Pasak jo, šiuo metu Vilniaus sporto rūmų likimo klausimas viešojoje erdvėje ya pateikiamas neteisingai.
„Šiuo metu objekto problema yra pateikiama taip, lyg jai išspręsti yra tik du variantai – verslo konferencijų centro arba memorialo įkūrimas, tačiau net nėra pateikiamas akivaizdus sprendimas – atkurti ir išlaikyti ten kapines“, – pabrėžė Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas.
Susiję straipsniai
„Manau, kad mums dera savęs paklausti, ar mes priimame morališkai tinkamą sprendimą sekdami sovietinio ekspancionizmo principus ir toliau niekindami žydiškų kapinių teritoriją“, – reziumavo Š. Krinskis.
Istorikas Dovidas Katzas savo ruožtu teigė, kad sporto rūmai nėra ypatingas sovietinis paveldas, kurį Lietuvai vertėtų išsaugoti, o ten sukurti renginiams skirtą pastatą būtų neteisinga. Jo teigimu, geriausia opcija – nugriauti pastatą ir teritoriją palikti kapinėms, kurios galėtų tapti tarptautiniu traukos objektu.
„Ten yra senesnių nei 500 metų amžiaus kapų. (...) Antkapius galima puikiai restauruoti, jų yra tūkstančiai ir tai gali tapti puikiu traukos objektu piligrimams, kaip tai yra įvykę Vokietijoje, Frankfurte“, – tikino D. Katzas.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir ministrę pirmininkę Inga Ruginienę.
Po šio kreipimosi 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui teikė siūlymą priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.
Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
Beje, Seimo narys Ignas Vėgėlė yra siūlęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta.
Vyriausybės vadovė I. Ruginienė savo ruožtu sakė, jog objektas turėtų būti perduotas sostinės savivaldybei.
G. Nausėda: griauti būtų neatsakinga
Į rabino Š. Krinskio pareiškimą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra mūsų architektūros paveldo objektas, jis yra pripažintas tokiu. Todėl griauti tai, kas yra pripažįstama kaip tam tikra architektūrinė vertybė, atspindinti tam tikrą mūsų architektūros raidos laikotarpį, (...) tikrai, manau, kad tai būtų neatsakinga daryti“, – penktadienį žurnalistams Vilniaus rajone sakė jis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad balandį Prezidentūroje vykusiame pasitarime dėl buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato ateities, galimo jo pritaikymo dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski.
Jis akcentavo, kad Sporto rūmuose svarstoma rengti tik rimties netrikdančius renginius, kurie neniekintų istorinio atminimo.
„Mes tikrai buvome pakvietę į susitikimą Prezidentūroje (…) Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę ir ji girdėjo, apie kokius planus kalbama. Taip kad šiuose planuose nėra jokio triukšmo arba jokių pasilinksminimo idėjų organizuoti ten, yra kalbama tik apie labai konkrečias misijas, apie konferencijas, galbūt apie rimtosios muzikos koncertus“, – sakė G. Nausėda.
„Tai, manau, niekaip neigiamai nepaveiktų žydų tautos tragedijos ir jos atminimo“, – tęsė jis.
Prezidento manymu, diskusijos šiuo klausimu turėtų būti tęsiamos.
„Manau, čia reikalinga dar tolesnė diskusija ir turbūt turime dar atviriau ir labai rimtai, atsakingai pristatyti, apie kokius planus kalbame, nes dažniausiai nesusišnekėjimas vyksta tada, kai kažkas kažko iki galo nesupranta ir prisigalvoja baimių, kurių šiaip neturėtų būti“, – sakė šalies vadovas.