Griauti negalima pasigailėti. Kauniečiai laukia, kur šiame sakinyje bus padėtas skyrybos ženklas. Ietys šį kartą kryžiuojamos dėl seno medinio namo, kurį miesto savivaldybė nori nupirkti ir nugriauti.

Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte, vis dar stovi XIX amžiaus antrojoje pusėje arba jo pabaigoje statytų medinių namų, kurie anuomet buvo skirti geležinkelininkams.

Vieni jų prižiūrimi, o kiti gerokai apleisti.

Kauno savivaldybė vieną tokį – A.Juozapavičiaus prospekto 121-ąjį – medinuką pasišovė nupirkti ir nugriauti.

[[ge:lrytas:lrytas:23329200]]

Teigiama, kad kai namo neliks, galimai bus praplatinta A.Juozapavičiaus prospekto ir Geležinkelio gatvės sankryža.

To reikia, kad eismas būtų patogesnis, nes Nemuno pakrantėje tiesiama nauja gatvė. Be to, namas – avarinės būklės.

Daliai kauniečių šio namo pagailo ir jie puolė jo ginti, nes tokių senų autentiškų pastatų esą lieka vis mažiau.

Šio namo savininkai atskleidė, kaip vertina savo turtą ir savivaldybės siekius.

[[ge:lrytas:lrytas:42090838]][[ge:lrytas:lrytas:42453229]][[ge:lrytas:lrytas:42483144]][[ge:lrytas:lrytas:42606830]]

Gelbėti pasišovė politikė

Savivaldybei paskelbus apie planą išpirkti A.Juozapavičiaus prospekto 121-ąjį namą Kauno savivaldybės tarybos opozicijos narė Vaida Pranarauskaitė pareiškė, kad tokiems planams nepritaria, nes šis pastatas buvo statytas labai seniai, apie 1860 metus.

„Medinis namas su dar išlikusiais mediniais drožiniais, mano požiūriu, yra vertingesnis už daugelį vėliau statytų medinukų, kurie laikomi kultūros paveldu.

Pritarčiau, kad pastatas būtų nugriautas, tik tuo atveju, jeigu jis būtų išties menkos vertės“, – sakė politikė.

V.Pranarauskaitė įsitikinusi, kad nutiesti platesnį kelią link Nemuno pakrantės galima ir kitoje vietoje.

Lėšas esą geriau būtų naudoti ne namui pirkti ir paskui jį nugriauti, o pastatui remontuoti.

Pastato būklė – avarinė

Kadangi pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, politikė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, klausė, ar to nevertėtų padaryti.

Kultūros paveldo departamentas politikei atsiuntė direktoriaus Vidmanto Bezaro pasirašytą atsakymą, kad vertingos gali būti išlikusios medinės namo langinės, stoglangis, kiti elementai.

Tačiau paties seno namo būklė – avarinė.

„Dėl šio namo vertinimo siūlome kreiptis į Kauno miesto savivaldybės sudarytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą“, – sakoma dokumente.

V.Pranarauskaitė ketina kreiptis į nurodytą tarnybą.

Tačiau vargu ar ką nors jau bus galima pakeisti, nes Kauno savivaldybės tarybos nariai gegužės 19 dieną pritarė spendimui medinį namą nupirkti.

[[ge:lrytas:lrytas:42616694]]

Medinės durys – užkaltos

Apie šio medinuko likimą diskutuoja ir patys šančiškiai.

Vieni įsitikinę, kad namą reikia išsaugoti. Kiti priminė, kad pastatas turi savininkus ir jei jie iki šiol medinuko neremontavo, vadinasi, to nepajėgia padaryti.

Keista, bet pačių pastato savininkų nuomonės viešai niekas neklausė.

Šiame pastate yra 7 butai. Du priklauso privatiems asmenims, kiti – Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai.

Žvelgiant į seną medinį dviejų aukštų namą šlaitiniu šiferiu dengtu stogu iš gatvės pusės atrodo, kad jis negyvenamas. Jo langinės užvertos, durys užkaltos lentomis, kaminai – aptrupėję.

Tik pasukus į jo kiemą paaiškėja, kad dalis namo tikrai apleista, bet kitoje pusėje kažkas gyvena. Ta dalis pastato šiek tiek atnaujinta, kieme net auga gėlės, svogūnai, medžiai.

Iš būsto vis norėjo pabėgti

Vieno šio medinuko buto savininkas 67 metų Gintautas atviravo, kad čia gyvena nuo gimimo.

„Iš šio namo vis stengiausi pabėgti, bet tekdavo grįžti. Man negaila, jei jo neliks“, – sakė vyras.

Gyventojas pasakojo, kad jo senelis dirbo geležinkelininku, močiutė – autobusų parke. Po Antrojo pasaulinio karo jie ir gavo butą šiame name. Vėliau būstas atiteko Gintauto tėvams, o dabar čia šeimininkauja jis pats.

Vyras prisiminė, kad vaikystėje namą supo mūrinė tvora, ant kurios vaikai sėdėdavo. Ilgainiui tvoros neliko, namas taip pat seno.

Sovietmečiu žmonės gyveno visuose butuose. Vienas kaimynas girtuokliavo ir mirė. Kita moteris gavo socialinį būstą ir išsikraustė. Namas pamažu tuštėjo.

„Kai galėjau, savo butą privatizavau, tai padarė ir kaimynas. Kiti butai dabar priklauso Kauno jungtinei metodistų bažnyčiai. Juose seniai niekas negyvena.

Mes turime kanalizaciją, bet butus šildome kūrendami krosnis. O namui suremontuoti reikėtų didelių pinigų.

Manau, kad viskam ateina pabaiga. Dabar jau nebėra jokio malonumo gyventi prie triukšmingo prospekto“, – kalbėjo vyras.

Kaunietis prisipažino, kad laukia, ką pasiūlys savivaldybės atstovai. Jei pasiūlymas bus priimtinas, jis savo butą mielai parduos ir kraustytis kitur.

Taip pasielgti esą ketina ir kaimynas, kurio rasti namuose nepavyko.

Turėjo du medinius namus

Kauno jungtinei metodistų bažnyčia yra visai greta A.Juozapavičiaus prospekto 121-ojo namo – pastatyta atokiau nuo gatvės. Šis pastatas atnaujintas ir prižiūrimas.

Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios intendantas ir Kauno metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis sakė, kad XIX amžiaus pabaigoje grupė krikščionių Šančiuose pradėjo susitikinėti maldai tikinčiųjų namuose.

O 1910 metais buvo pastatyta Kauno jungtinė metodistų bažnyčia.

Jai priklausė ir du mediniai namai – A.Juozapavičiaus prospekto 121-ajame pastate buvo bendruomenės ir gailestingumo namai, o greta esančiame 117-ajame – klebonija.

1944 metais bažnyčia buvo uždaryta, nacionalizuota ir paversta kino teatru, vėliau – stalo teniso ir gimnastikos sporto centru. Du mediniai namai taip pat atimti.

Vieną medinuką suremontavo

Atgavus nepriklausomybę Kauno jungtinė metodistų bažnyčia veiklą atnaujino 1995 metais, vėliau tikinčiųjų bendruomenei grąžinta ir bažnyčia.

Kadangi viename mediniame name buvo privatizuoti du butai, bažnyčia jame atgavo tik dalį turto, taip pat atsiėmė buvusį klebonijos pastatą.

„Visas turtas buvo labai blogos būklės“, – tvirtino kunigas.

Bažnyčia buvo restauruota tik 2000-aisiais.

O visai neseniai buvo atnaujintas ir A.Juozapavičiaus prospekto 117-asis medinis pastatas. Jame planuojama rinktis maldai.

„Dėl kito medinio namo dalies likimo diskutuojame su Kauno savivaldybe.

Bažnyčia nenori prarasti savo turto, nes tai – ir istorijos dalis. Ieškome geriausių ir priimtiniausių spendimų“, – mintimis dalijosi R.Matulaitis.

Ketina įkurti ir skverą?

Vis dėlto Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigė, kad savivaldybė perimti pastatą siekia pirmiausia dėl jo avarinės būklės.

„Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1860 metais statytas pastatas neremontuotinas, atlikta jo ekspertizė ir jis pripažintas avariniu“, – aiškino D.Valiukas.

Pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo, vieni iš savininkų – Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia – yra nurodžiusi, kad pastatas jai nereikalingas, todėl siekiama išpirkti jų dalį ir likusius 2 butus, o patį pastatą nugriauti.

Pastatas taip pat patenka į planuojamos Geležinkelio gatvės ir A.Juozapavičiaus prospekto sankryžos rekonstrukcijos teritoriją, todėl jo vieta svarbi įgyvendinant infrastruktūros sprendinius.

„Nugriovus pastatą teritorija būtų panaudota visuomenės poreikiams – dalis galėtų būti skirta sankryžos rekonstrukcijai, kita dalis galėtų tapti skveru“, – tikino D.Valiukas.

Savivaldybės atstovas pridūrė, kad miesto savivaldybė ketina namą išpirkti – vyksta derybos dėl kompensacijų dydžio.

Žemųjų Šančių bendruomenė uoliai gynė

A.Juozapavičiaus prospekto 125-asis medinis namas irgi yra geležinkelininkams statytas pastatas, puoštas drožinėtais ornamentais. Jo istorija taip pat neeilinė.

Didesnę namo dalį dabar gaubia nublukęs tinklas. Kai kur jis nudriskęs ir matyti, kad pastatas užkaltais langais nyksta. Tik viename šio namo bute jau 40 metų gyvena kaunietė Ramutė Kilmanienė.

Būstą kaip tarnybinį butą sovietmečiu gavo jos vyras. Vėliau jį pavyko privatizuoti. Taip pat pasielgė ir kiti kaimynai.

2018 metais greta buvo statomas prekybos centras „Lidl“ ir jo atstovai panoro namą nupirkti, nes reikėjo vietų neįgaliųjų automobiliams.

Didesnė dalis gyventojų savo turtą pardavė, bet R.Kilmanienė to daryti nesutiko. Ji verslininkams pasiūlė name įkurti maldos namus, bet to pasiekti nepavyko.

Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai, susirūpinę pusiau negyvenamo medinuko likimu, kreipėsi į paveldosaugininkus, kad jie namą paskelbtų nekilnojamąja kultūros paveldo vertybe.

2019 metais „Lidl“ pasiūlė Žemųjų Šančių bendruomenės atstovams pasikalbėti apie galimą bendrovei priklausančių patalpų A.Juozapavičiaus prospekte 125 panaudojimą šios bendruomenės tikslams.

Abi pusės apie tai kalbėjosi, bet vėliau šančiškiai gavo atsakymą, kad po ilgų diskusijų, įvertinus investicijas ir aplinkybes, buvo nuspręsta neatiduoti pastato dalies bendruomenės reikmėms.

Vis dėlto Žemųjų Šančių bendruomenė 2023 metais pasiekė, kad šis pastatas būtų įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą.

Bendrovės „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė pranešė, kad kol kas sprendimai dėl pastato nėra priimti.

„Turint daugiau aktualios informacijos bendruomenei ateityje ja pasidalinsime“, – žadėjo L.Skersytė.

Iš šio namo kaunietis seniai norėjo pabėgti, tačiau dabar jo likimas neduoda ramybės kitiems