Skelbiama, kad pastato statybos leidimą panaikinti 2016 m. leido atsiradęs papildomas aukštas, pridėjęs papildomus 3 metrus, kurių negalėjo būti.
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad prie „Maskvos namų“ žlugimo prisidėjo ir didelis vagystės mastas, esą tarpininkams buvo sumokėta bent dvigubai tiek, kiek kainavo pastato statybos.
Atsiradusią progą Vilniaus valdžia išnaudojo kreipdamasi į teismus ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris 2018 m. pranešė, kad „Maskvos namai“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia išvada leido nebeišduoti statybos leidimo Kremliaus strateginiam kultūriniam projektui.
Klausimų, kodėl Vilniuje tebestovi Maskvos namai – vis daugiau: statybos inspekcija skėsčioja rankomis
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, dėl to, kad Lietuva projektą stabdė, pasipylė bylos teismuose, teisinės išlaidos toliau skandino „Maskvos namus“, tačiau niekas Rusijoje nenorėjo jų apmokėti. LRT turimi dokumentai rodo, kad metinis namų įsiskolinimas 2020 m. pasiekė 24 tūkst. eurų.
Vėliau paaiškėjo, kad tikroji „Maskvos namų“ skola siekė 160 tūkst. eurų, buvo priskaičiuota 240 tūkst. eurų antstolių.
Pastato statybas per asmeninę įmonę „Masyvo statyba“ vykdęs pats namų vadovas, Lietuvos pilietis Aleksandras Makarovas 2020 m. rugpjūtį Maskvos vyriausybės Užsienio reikalų departamentui nurodė, kad nebeturi finansinių galimybių remti „Maskvos namus“ Vilniuje ir apmokėti teismo išlaidų.
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, šie susirašinėjimai – dalis 300 tūkst. dokumentų, susijusių su „Maskvos tautiečių namų“ pašto dėžutėmis, kurių informaciją gavo Danijos visuomeninis transliuotojas „DR“ ir jais pasidalijo su LRT Tyrimų skyriumi.
Susiję straipsniai
Tyrimą atlikusių žurnalistų duomenimis, tarp Vilniaus „Maskvos namų“ vadovybės, Maskvos vyriausybės ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimas suintensyvėjo 2020 m. vasarą ir tęsėsi iki 2021 m. vidurio.
2020 m. rugsėjo Maskvos vyriausybės rezoliucijoje teigiama, kad išspręsti susidariusią situaciją dėl „Maskvos namų“ projekto Maskvos užsienio reikalų ministerija paveda nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Udalcovui.
Remdamasis turimais dokumentais LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad 2020 m. rugsėjį nuspręsta per artimiausią mėnesį išanalizuoti tris galimus scenarijus: patvirtinti naują pastato projektą ir jo sąmatą, pakeisti „Maskvos namų“ oficialų pavadinimą ir paskirtį, taip apeinant VSD išvadą, arba parduoti pastato griaučius ir grąžinti pinigus į Maskvos iždą.
Anot „Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro“ vadovo pavaduotojo Jurijus Makušino, galimybė pakeisti pastato pavadinimą ir paskirtį – realiausias scenarijus.
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, į klausimą įsitraukusi Rusijos užsienio reikalų ministerija turėjo kitokių planų, iš kurių pagrindiniu turėjo tapti diplomatinis spaudimas.
„Atsižvelgiant į tai, jog statybos leidimas „Maskvos namų“ neišduodamas dėl politinių motyvų, reikėtų ištirti galimybę daryti įtaką Lietuvos interesams Rusijos Federacijoje“, – 2020 m. vidiniuose susirašinėjimuose dėstė Maskvos vyriausybės atstovai.
Kokie tie minimi „Lietuvos interesai Rusijoje“ – neaišku, tačiau P. Poderskis LRT teigė, kad 2020 m. Vilniuje vykusiame susitikime kalbėta apie „Vilniaus namus“ Maskvoje.
Buvęs VSD vadas D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad iš tiesų Lietuvoje skubėta statyti „Maskvos namus“, kai Rusijoje Maskvos vyriausybė vilkino ir stabdė „Vilniaus namų“ projektą.
LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, dokumentai rodo, kad Maskvos vyriausybės darbuotojų strategija neįtiko ir Rusijos diplomatams. 2020 m. gruodžio 4 d. Kremliaus inicijuotame susitikime diplomatai aiškiai pasakė, kad statybos privalo tęstis, taip pat buvo žadama pagalba išlaidų klausimu, skatinant Maskvą atlikti reikiamus mokėjimus, ir „išspręsti klausimus, susijusius su „Maskvos namų“ keliama grėsme nacionaliniam saugumui“.
„Rusijos užsienio reikalų ministerija kartu su Rusijos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Maskvos nepaprastųjų situacijų departamentu spręs, kaip užbaigti „Maskvos namų“ statybas. Nesant teigiamų rezultatų, bus pradėti procesai tarptautiniuose teismuose“, – rašoma susitikimo ataskaitoje.
Bet planus sugriovė COVID-19 pandemija, dėl kurios diplomatai nebegalėjo organizuoti gyvų susitikimų Lietuvoje, ir darbą metęs „Maskvos namų“ vadovas, sukūręs pretekstą Lietuvos pusei įšaldyti projektą.
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Kremliaus diplomatų bandymai įkalbėti apmokėti Vilniaus sąskaitas vaisių nedavė – 2021 m. vasario 1 d. Maskvos vyriausybė gavo laišką iš „Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro“, kad pinigų neduos, nors centras buvo namų Vilniuje dalininkas.
Kaip skelbė ELTA, Maskvos namų projektą Vilniaus centre vystyti nuspręsta dar 2004 m.
Šį pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.
Teismas Statybų inspekciją nugriauti pastatą įpareigojo prieš keletą metų, 2022 m. pabaigoje.