Ekspertai pabrėžia, kad visiškai atsikratyti šliužų sode greičiausiai nepavyks, todėl tam tikrų nuostolių išvengti nepavyks. Kur kas svarbiau pasirūpinti pažeidžiamiausių augalų apsauga, rašoma portale BBC „Gardeners World“.
Specialistų teigimu, didžiausia klaida – manyti, kad šliužų problema prasideda nuo augalų. Iš tikrųjų ji dažnai prasideda nuo vietų, kuriose jie gali pasislėpti.
Dieną šliužai ieško vėsių, tamsių ir drėgnų kampų, todėl mielai įsikuria po vazonais, lentomis, akmenimis, sodo baldais ar tarp ant žemės paliktų augalų liekanų. Todėl specialistai ragina pirmiausia ieškoti ne apgraužtų augalų, o vietų, kuriose šliužai gali saugiai slėptis dieną.
Kodėl invaziniai ispaniškieji šliužai kelia grėsmę vietiniams giminaičiams?
Šliužai aktyvūs didžiąją metų dalį, tačiau ypač daug problemų sukelia pavasarį, kai gausu jaunų augalų. Aktyviausi jie būna naktį, ypač šiltu ir drėgnu oru. Karštomis ir sausomis dienomis šliužai slepiasi dirvoje arba ieško vėsių ir tamsių vietų.
Viena veiksmingiausių ilgalaikių priemonių – kurti sveiką sodo ekosistemą. Tam rekomenduojama skatinti natūralių šliužų priešų – paukščių, varlių, rupūžių ir kitų gyvūnų – apsilankymą sode. Gyvatvorės, krūmai, medžiai ar nedidelis tvenkinys gali padėti pritraukti gyvūnus, kurie minta šliužais.
Susiję straipsniai
Labai svarbu – ir dirvožemis. Sveikoje dirvoje augantys augalai geriau atlaiko šliužų daromą žalą, todėl rekomenduojama naudoti kompostą arba gerai perpuvusias organines trąšas.
Dar viena rekomendacija – sumažinti vietų, kuriose šliužai gali slėptis. Dieną jie dažnai slepiasi po vazonais, lentomis, sodo baldais ar kitais daiktais. Taip pat patariama pašalinti nudžiūvusius lapus ir kitas augalų liekanas, po kuriomis šliužai mėgsta slėptis. Tokias atliekas galima perkelti į komposto krūvą.
Specialistai ragina nepamiršti ir šliužų kiaušinėlių. Jie dažniausiai aptinkami pavasarį ir rudenį po vazonais, akmenimis ar drėgnoje dirvoje. Kiaušinėliai primena mažus balkšvus, permatomus rutuliukus.
Kovojant su šliužais svarbus ir laistymo laikas – geriausia tai daryti rytais. Taip dirva iki vakaro spėja pradžiūti, o naktį susidaro mažiau palankios sąlygos šliužams judėti tarp augalų.
Tarp sodininkų populiarios ir įvairios gaudyklės. Viena žinomiausių – alaus gaudyklė. Į žemę įkastą indą rekomenduojama pripildyti alaus, kurio kvapas vilioja šliužus. Taip pat minimos sėlenos, kurias šliužai noriai lesa. Prisivalgę jų, jie tampa lengvu grobiu paukščiams.
Kai kurie sodininkai naudoja varines apsaugas aplink jautrius augalus ar vazonus. Manoma, kad bandydami per jas peršliaužti šliužai patiria nemalonų poveikį ir pasitraukia.
Ekspertai taip pat siūlo rinktis augalus, kurių šliužai nemėgsta. Dalis augalų turi kietesnius, plaukuotus arba stipriai kvepiančius lapus, todėl yra mažiau pažeidžiami.
„Gardeners' World“ atkreipia dėmesį, kad ne visi šliužai minta gyvais augalais. Dalis jų maitinasi pūvančia ar negyva augaline medžiaga ir yra svarbi natūralaus kompostavimo proceso dalis.