Savivaldybės tarybos valdantieji siekia išpirkti Boriso Nemcovo skvere esantį sklypą, kuris jau seniai yra vilniečių poilsio vieta, nors jokių galimybių jame pradėti statybas nėra.

Ar tarybos nario, Laisvės partijos atstovo Tomo Gulbino parengtas sprendimo projektas, kuriuo esą siekiama įvesti skaidrius ir griežtus kriterijus, kada savivaldybė galėtų išpirkti privačius žemės sklypus viešajam interesui ginti, nėra skirtas vien sklypui B.Nemcovo skvere?

Pats T.Gulbinas aiškino, kad ši iniciatyva taptų teisiniu saugikliu, apsaugančiu visas bendruomenių erdves ir užkertančiu kelią nepagrįstam biudžeto lėšų naudojimui.

Tačiau aiškėja, kad vilniečių pamėgta poilsio vieta B.Nemcovo skvere nuo seno yra žalioji zona be galimybės ją užstatyti.

[[ge:lrytas:lrytas:27863423]]

Trūko aiškių taisyklių?

„Šiandien miestas dažnai atsiduria situacijoje, kai standartinės žemės paėmimo procedūros trunka per ilgai arba yra neįmanomos, o gyventojai lieka nežinioje dėl erdvių, kurios faktiškai jau tarnauja kaip jų kiemai ar skverai.

Mūsų tikslas – nustatyti aiškias žaidimo taisykles: miestas išpirks žemę tik tada, kai tai būtina bendruomenei, ir tik pagal objektyvius kriterijus, o ne pagal emocijas ar politinį palankumą“, – tarybos posėdyje pristatydamas sprendimo projektą dėstė jo autorius T.Gulbinas.

Jam pritarė ir kitas Laisvės partijos atstovas, vicemeras Vytautas Mitalas, sakydamas, kad iki šiol Vilniuje trūko aiškių taisyklių, kada tokių teritorijų išpirkimas yra pagrįstas viešuoju interesu, o kada sprendimai priimami be bendros sistemos ir ilgalaikės vizijos.

[[ge:lrytas:lrytas:42434290]][[ge:lrytas:lrytas:42677191]][[ge:lrytas:lrytas:42616695]][[ge:lrytas:lrytas:42787417]]

V.Mitalo žodžiais, naujas standartas reiškia daugiau skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo. Tai padės apsaugoti vertingas miesto erdves, užtikrins vienodas taisykles visiems ir leis atsakingiau planuoti Vilniaus ateitį.

Pasiūlė porą kriterijų

Anot T.Gulbino, šiuo metu Vilniuje nėra bendro reguliavimo, nustatančio, kokius sklypus savivaldybė gali pirkti neskelbiamų derybų būdu.

Naujuoju projektu siūloma leisti išpirkti sklypus, diferencijuojant juos pagal naudojimo būdą.

Sklypams gyvenamosiose zonose, dėl kurių galimo užstatymo gyventojai jaučia didžiausią nerimą, siūlomi du aiškiai pamatuojami kriterijai.

Tokius gyvenamajai statybai ir komercijai naudotinus sklypus miestas galėtų išpirkti neskelbiamomis derybomis su savininku, jei daugiau nei pusė sklypo nutolusi nuo esamo namo fasado su langais mažiau nei per vieną to namo aukštį ir jeigu sklypas yra ne didesnis nei 0,15 hektaro gyvenamojoje zonoje arba 0,1 hektaro centre.

Pasak T.Gulbino, šios taisyklės ne tik padės sparčiau išsaugoti viešąsias erdves, bet ir apsaugos miesto biudžetą: „Nustatydami konkrečius ploto ir atstumo rėžius sukuriame apsaugą gyventojams, aiškumą sklypų savininkams ir stabdžius nepagrįstam bei populistiniam biudžeto lėšų naudojimui.“

Projektas numato, kad galutinį sprendimą dėl kiekvieno konkretaus sklypo pirkimo priima sostinės taryba balsuodama dėl savivaldybės administracijos pasiūlymo.

Prakalbo apie išpirkimą

Sprendimo projekto autoriaus nuomone, tokio reglamentavimo poreikį iliustruoja ir pastarieji įvykiai mieste, pavyzdžiui, situacija prie B.Nemcovo skvero, kur privati nuosavybė faktiškai naudojama kaip viešoji erdvė su vaikų žaidimų aikštelėmis. Naujoji tvarka esą leistų tokias situacijas spręsti sistemiškai ir greitai, užtikrinant, kad vilniečiams svarbios poilsio vietos netaptų uždarais privačiais objektais.

„Vilnius turi augti tvariai, gyventojai turi teisę žinoti, kad jų kaimynystė nepasikeis drastiškai vien dėl istorinių teisinių spragų, o savininkams reikalingas savivaldybės veiksmų prognozuojamumas“, – apibendrino T.Gulbinas.

V.Mitalas pridūrė, kad reikia apsaugoti ne tik B.Nemcovo skverą, bet ir Pilaitės daubą, kitus svarbius Vilniaus želdynus.

„Vilniaus žalumas nėra savaime suprantamas dalykas. Jam išsaugoti reikia ne pavienių iniciatyvų ar reakcijų į kilusias problemas, o aiškios ir nuoseklios sistemos“, – tikino vicemeras.

Jo žodžiais, jeigu sklypas skirtas visuomenės reikmėms, želdynams ar kitoms bendro naudojimo erdvėms, jis galės būti išperkamas be papildomų sąlygų.

V.Mitalas aiškino, kad toks mechanizmas būtų naudingas B.Nemcovo skvero atveju, kur pastaruoju metu esą kilo daug klausimų dėl šios erdvės ateities, nes skveras yra privačiame sklype, o viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų apie galimas statybas.

[[ge:lrytas:lrytas:42955013]]

Iki šiol nenustatė ribų

Siūlymu išpirkti sklypą B.Nemcovo skvere suabejojo urbanistas Gintautas Tiškus, paaiškindamas, kad, vadovaujantis galiojančiu Bendruoju planu, jis yra intensyvaus naudojimo želdynų zonoje, kurioje statybos nėra galimos.

Sklypas žaliojoje zonoje be galimybės užstatyti buvo dar 1998 metais patvirtintame Bendrajame plane. Tad G.Tiškus kėlė klausimą: kodėl sklypas buvo suformuotas ir priklauso privačiam asmeniui nuosavybės teise?

„Kitas klausimas: ar tik nėra taip, kad šio sklypo, kurio kaina nemaža, išpirkimas labiau apsimoka ne miestui, o sklypo savininkui?“ – klausė urbanistas.

Jis taip pat pažymėjo, kad skverui B.Nemcovo vardas suteiktas prieš aštuonerius metus, bet ribos nebuvo suformuotos, o tai yra būtina pagal Želdynų įstatymą.

G.Tiškus dėstė: „Jau įprasta savivaldybės tarybos sprendimuose rašyti: suteikti bevardžiam skverui tokį ir tokį pavadinimą. Tačiau kad bevardis skveras būtų skveru, iš pradžių reikia nustatyti sklypo ribas ir jau tada, kai teritorija tampa skveru, suteikti jam kokį nors vardą, bet ne atvirkščiai.“

Savivaldybės įkarštį atvėsino teismas

Žadėdama dar vieną žaliąją erdvę ir siekdama perimti 0,33 hektaro sklypą Baltupio gatvėje (nuotr.) savivaldybė jau yra nusvilusi. Mat teismas nusprendė, kad jos veiksmai yra neteisėti.

Iš pradžių savivaldybė mėgino uždrausti sklype Baltupiuose statyti daugiabutį, o vėliau bandė žemę išpirkti.

Būtent sprendimas neduoti leidimo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Lithome“ antrinės įmonės „Ratoka“ planuojamo daugiabučio statybai Baltupio gatvėje 51A yra nepagrįstas, gegužę nutarė Regionų administracinis teismas.

Jis panaikino savivaldybės 2024 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą, ir įpareigojo iš naujo įvertinti įmonės prašymą.

Anot teismo, savivaldybė atsisakymą išduoti leidimą grindė rekomendacijomis dėl papildomų medžių apsaugos priemonių ir būtinybe papildomai informuoti visuomenę apie planuojamų šalinti medžių kompensavimo priemones, taip pat siekiu inicijuoti sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

Be to, savivaldybė nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu sustabdė leidimo išdavimą, nebuvo pateikti argumentai, kodėl, turint kitų institucijų pritarimą, projektas kelia abejonių.

Teismas teigė, kad nurodytas siekis inicijuoti žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams motyvuojant tuo, jog ketinama šalinti medžių masyvą, reikšmingai formuojantį miestovaizdį, Baltupio gatvės siluetą ir panoramas, triukšmo ir taršos barjerą tarp intensyvaus eismo Geležinio Vilko gatvės ir daugiabučių gyvenamųjų namų Baltupio gatvėje, taip pat nebuvo teisiškai pagrįstas.

Meras Valdas Benkunskas praėjusių metų spalį paskelbė sieksiantis visuomenės poreikiams nusavinti sklypą Baltupio gatvėje, kur „Ratoka“ ketina statyti 57 butų daugiabutį.

Meras aiškino, kad savivaldybė ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdama sustabdyti neplanuotą daugiabučių plėtrą šioje vietoje. Jo žodžiais, savivaldybės tarybos sprendimas išpirkti sklypą suteiks ilgalaikės naudos bendruomenei: bus išsaugoti brandūs medžiai, sukurta kokybiška viešoji erdvė poilsiui bei rekreacijai.

„Miesto plėtra negali vykti žaliųjų erdvių sąskaita. Atlikome išsamią analizę ir nustatėme vietas, kuriose kyla rizika prarasti bendruomenių naudojamas žaliąsias erdves.

Baltupių sklypas yra viena jų, todėl nusprendėme veikti proaktyviai – inicijavome jo išpirkimą. Tai leis apsaugoti vilniečių poilsio ir rekreacines zonas nuo užstatymo daugiabučiais. Tokie sprendimai padeda išsaugoti pusiausvyrą tarp plėtros ir gyvenimo kokybės“, – sakė V.Benkunskas.

Po teismo sprendimo optimizmo nebeliko, o V.Benkunskas apgailestavo, kad ne visų butų statybos džiugina vilniečius.

Jo žodžiais, kartais pasitaiko atvejų, kai labai tankiai apgyvendintame kvartale atsitiktiniame privačiame žemės sklype sugalvojama statyti dar vieną daugiabutį.

Graži idėja, miglota istorija: Vilniuje bręsta sprendimas, kurio centre – vienas skveras