Pasak jo, pastaruoju metu regionuose aktyviai kuriasi gerai apmokamas darbo vietas siūlančios įmonės, tačiau ribota būsto pasiūla trukdo pritraukti darbuotojus.
„Mes matome tokią spragą su gyvenamuoju būstu regionuose, ypatingai jeigu ten ateina verslas, reiškia, atsiranda geros darbo vietos ir jos yra pakankamai neblogai apmokamos.
Bet būsto pasiūla yra ganėtinai ribota – tai yra senos statybos daugiabučiai arba seni namai. Tai šiek tiek tuos atvykstančius darbuotojus atgraso“, – projekto „Finansų sveikata“ laidoje sakė K. Vaitiekūnas.
Vasaros būstai vis labiau tampa namais ištisus metus: parodė vietą pajūryje, kur namai ir sklypai įperkami
Laikinojo finansų ministro teigimu, šią problemą padėtų spręsti savivaldybėse statomi municipaliniai būstai.
„Šiuo metu per nacionalinį plėtros banką ILTE kuriame priemonę, kurios pagalba regionuose pradėtų rastis ne socialinis, bet būtent municipalinis būstas, kuriame būtų šiuolaikiškos, komfortiškos sąlygos ten atvykstantiems inžinieriams, geriau apmokamiems darbininkams, medikams, mokytojams“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Susiję straipsniai
Jis pažymėjo, kad municipaliniai būstai būtų kuriami šiuolaikiniuose daugiabučiuose, juos valdytų ir vystytų savivaldybės. Jų plėtra, pasak K. Vaitiekūno, galėtų būti finansuojama per ILTE, sudarant savivaldybėms galimybę skolintis palankesnėmis sąlygomis.
„Savivaldybei nereikėtų investuoti visos sumos iš karto, tai galėtų būti vykdoma privačios ir viešosios partnerystės būdu, kai išsimokama per labai ilgą laiką“, – nurodė jis.
K. Vaitiekūnas teigė, kad tokia priemonė būtų trečiasis regionų plėtros etapas – po infrastruktūros ir verslo pritraukimo. Pasak jo, šiuo metu regionuose jau matomi pirmųjų dviejų etapų rezultatai.
Savivaldybių biudžetai išaugo ne procentais, o kartais
Anot pašnekovo, per pastaruosius kelerius metus savivaldybių biudžetai sparčiai auga, todėl jos turi daugiau lėšų investicijoms į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.
„Dabartinė biudžeto sandara lemia tai, kad savivaldybių biudžetai auga labai greitai, nes jie yra priklausomi nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o pajamos Lietuvoje pastaruosius 5–7 metus auga labai sparčiai.
Tai savivaldybių biudžetai yra išaugę ne procentais, o kartais“, – sakė laikinasis finansų ministras.
Jo teigimu, regionų investicijas didele dalimi sudaro europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansavimas, besibaigiantis daugiamečio ES biudžeto laikotarpis.
„Dabar į regionus ateina, iš tikrųjų, nemažai pinigų. (...) Tikrai yra labai gerų pavyzdžių, kur regionai intensyviai investuoja į infrastruktūrą.
Galima pamatyti modernius baseinus, gražiai sutvarkytas aikštes, suremontuotas mokyklas suremontuotas ir tai yra gerai, tokia infrastruktūra gali pritraukti žmonės ten gyventi“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė regionų geriamojo vandens infrastruktūrai, civilinei parengčiai bei socialinio būsto plėtrai papildomai skirti 152 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Pasak K. Vaitiekūno, savivaldybėms buvo suteikta galimybė pačioms nustatyti prioritetines investicijų kryptis.
Sunkiausias uždavinys – į regionus pritraukti gyventojų
K. Vaitiekūno teigimu, regionų plėtra vyksta demografinio mažėjimo kontekste, todėl pagrindiniu iššūkiu tampa ne tik verslo, bet ir gyventojų pritraukimas.
„Verslą pritraukti (į regionus – ELTA) yra bandoma įvairiais būdais. Yra laisvos ekonominės zonos (LEZ), kur yra sukuriamos mokesčių lengvatos, regionų merai labai aktyvus, gerai supranta verslo svarbą, neįvilkina į biurokratinius visus (reikalus – ELTA), bando padėti. (...) Bet lygiagrečiai reikia pritraukti ir žmones, čia turbūt yra sunkiausias uždavinys“, – sakė jis.
Pasak laikinojo finansų ministro, norint, kad gyventojų regionuose daugėtų, savivaldybės turi stengtis susigrąžinti į užsienį gyventi išvykusius lietuvius.
„Yra lietuviai, išvažiavę į užsienį ir dabar svarstantys apie grįžimą. Su jais reikia dirbti tikrai labai intensyviai, kad jie visada žinotų, kas čia vyksta, kaip čia galima grįžti, kaip čia įsikurti ir kokias galimybes atveria gyvenimas Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto, anot K. Vaitiekūno, skirtumai tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų ateityje toliau išliks.
„Aš nemanau, kad kažkoks susivienodinimas iš viso įmanomas. Manau, kad skirtumai išliks, bet reikia pasistengti, kad ta gyvenimo kokybė (...) nebūtų ženkliai prastesnė“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies regionų padidėjo 16 eurų ir pasiekė 459 eurus „ant popieriaus“.
Labiausiai per ketvirtį jis išaugo Tauragės, o sumažėjo – Panevėžio bei Kauno apskrityse, rodo birželio pradžioje paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys.