Pėsčiųjų takas buvo nutolęs nuo upės ir glaudėsi prie intensyvaus Žygimantų gatvės eismo, todėl krantinė nekvietė sustoti, prisėsti ar mėgautis Neries vaizdais. Projektuojant ir įgyvendinant sprendinius buvo siekiama sukurti patrauklią, saugią ir visiems prieinamą Neries krantinę.
Tam atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, įrengtos poilsio erdvės prie vandens, sutvarkyti ir papildyti želdiniai bei suformuotos naujos želdynų kompozicijos. Įgyvendinus projektą krantinė tapo funkcionalesnė, estetiškesnė ir patrauklesnė kasdieniam naudojimui bei poilsiui.
Ypatingą šios vietos vertę kuria galimybė priartėti prie vandens. Naujos terasos, laiptai ir poilsio erdvės leidžia Nerį patirti ne tik kaip miesto kraštovaizdžio dalį, bet ir kaip kasdienę viešąją erdvę.
Susiję straipsniai
Krantinė tampa vieta, kurioje galima ne tik judėti, bet ir pabūti – prisėsti, stebėti upę, susitikti ar trumpam atsikvėpti miesto centre.
Projekto metu Neries krantinė tapo patogesnė, jaukesnė ir kviečianti sustoti. Prie Brolių Vileišių skvero įrengta nedidelė poilsio terasa – vieta trumpam atokvėpiui ir galimybei pasigrožėti dešiniojo Neries kranto panorama. Arsenalo gatvės atkarpoje visi sprendiniai nukreipti į upę ir žmogaus ryšį su ja.
Tarp Vilnelės ir Karaliaus Mindaugo tilto atnaujinti krantinės laiptai tapo ne tik patogiu nusileidimu, bet ir erdve prisėsti bei pasimėgauti upės vaizdais. Ties Neries ir Vilnelės santaka suformuota terasinė krantinė su laiptais, leidžianti priartėti prie vandens ir pajusti upės tėkmę.
Abiejose Karaliaus Mindaugo tilto pusėse įrengtos poilsio erdvės su suoliukais, o Žygimantų gatvės atkarpoje suformuoti platūs terasiniai laiptai, kviečiantys stabtelėti, pabūti ar tiesiog stebėti tekančią Nerį. Visoje krantinės atkarpoje atnaujintas apšvietimas, o terasas ir laiptus papildo subtilus akcentinis apšvietimas. Krantinę praturtina nauji želdiniai ir augalų kompozicijos, suteikiančios erdvei daugiau žalumos, jaukumo ir gyvybės.
Projekto įgyvendinimo komanda: Vilniaus vystymo kompanija – projekto vadovė Lolita Vileikienė, architektas Paulius Jonys, kraštovaizdžio architektė Dovilė Milevska, konstruktoriai – Nikolaj Moškov, Kęstutis Sakalauskas, inžinieriai – Eglė Budukevičienė, Mantas Minderis.
Šis projektas dalyvauja Lrytas organizuojamame konkurse „Žalioji erdvė 2026“, kuriame savo favoritą renka ir portalo skaitytojai. Kviečiame balsuoti už labiausiai patikusią žaliąją erdvę čia.
Taip pat laukiame ir naujų konkurso dalyvių – siūlykite žaliąsias erdves, kuriomis didžiuojasi jūsų kraštas. Registracija – čia.