Projektu siekta ne urbanizuoti gamtą, o sudaryti galimybes ją patirti: takai formuoti atsižvelgiant į jau gyventojų pramintus maršrutus, drėgnose vietose įrengti pakelti takai, o aplink tvenkinį sukurta rami pasivaikščiojimo, pažinimo ir poilsio erdvė.
Parkas ypatingas tuo, kad jungia miesto rekreaciją ir natūralios ekosistemos išsaugojimą.
Čia išliko miškingas kraštovaizdis, pelkėtos pakrantės, vandens augmenija, paukščių ir kitų gyvūnų buveinės, o nauja infrastruktūra – pasivaikščiojimo takai (kur įmanoma – nuovažos žmonėms su negalia), apšvietimas, terasos ant vandens, vaikų žaidimo ir sporto zonos, pažintiniai stendai – leidžia šią vietą patogiai lankyti įvairioms žmonių grupėms.
Prie projekto formavimo prisidėjo ir vietos gyventojai – atsižvelgiant į jų pastabas projektas buvo koreguojamas, siekiant išsaugoti kuo daugiau medžių ir natūralų teritorijos charakterį.
Susiję straipsniai
Projekto komanda: vadovė – architektė Lolita Vileikienė, kraštovaizdžio architektė Modesta Dauderytė-Mazūrienė, konstruktoriai – Kęstutis Sakalauskas, Nikolaj Moškov, inžinieriai: Diana Gamulėnė, Vaidas Kisielius.
Šis projektas dalyvauja Lrytas organizuojamame konkurse „Žalioji erdvė 2026“, kuriame savo favoritą renka ir portalo skaitytojai. Kviečiame balsuoti už labiausiai patikusią žaliąją erdvę čia.
Taip pat laukiame ir naujų konkurso dalyvių – siūlykite žaliąsias erdves, kuriomis didžiuojasi jūsų kraštas. Registracija – čia.