Kur baigiasi kūryba ir prasideda vandalizmas? Nors legalus gatvės menas gali tapti miestų puošmena, neleistini užrašai ir piešiniai ant svetimo turto reiškia ne tik estetinę problemą, bet ir žalą objektams.
Vienas tokių objektų valdytojų – Turto bankas. Tai bendrovė, valdanti ir prižiūrinti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant laikinai nenaudojamus pastatus. Institucijos atstovai sako, kad nors grafičių atvejų nėra daug, kiekvienas jų reiškia papildomus priežiūros darbus ir išlaidas valstybei.
Ne tik piešiniai, bet ir įžeidžiantys užrašai
Susiję straipsniai
Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė sako, kad su sienų piešiniais susiduria įvairūs nekilnojamojo turto valdytojai, todėl ne išimtis ir valstybės objektai.
„Su sienų piešėjais susiduria įvairūs nekilnojamojo turto valdytojai, tad Turto bankas šiuo klausimu nėra išimtis. Ant Turto banko valdomų objektų taip pat pastebima piešinių bei užrašų, tačiau šis skaičius nėra labai didelis. Per metus fiksuojame iki 5 atvejų visoje Lietuvoje.“
Pasak jos, dažniausiai tokie atvejai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose.
„Dažniausiai išpaišomos laikinai nenaudojamų ar tuščių pastatų sienos, tačiau pasitaiko atvejų, kad piešinius bei užrašus aptinkame ir ant modernizuojamų pastatų sienų. Pastebime tendenciją, kad dažniausiai tokiais „piešiniais“ darkomos miestų centruose esančių pastatų sienos“, – nurodo Turto banko atstovė.
Tarp tokių atvejų pasitaiko ne tik vadinamųjų „tagų“, bet ir įžeidžiančių užrašų, kurie savo turiniu neturi nieko bendro su kūrybine raiška.
„Vienas tokių atvejų buvo fiksuotas sostinėje, tačiau piktavalis buvo sučiuptas. Jam teko kompensuoti sienos valymo išlaidas, kurios siekė apie 300 Eur“, – pasakoja ekspertė.
Nors viešojoje erdvėje dažnai susiduria dvi priešingos nuomonės – vieni grafičius mato kaip kūrybą, kiti kaip turto niokojimą, gatvės meno kūrėjas, dailininkas, studijos „Gyva Grafika“ bendraįkūrėjas Tadas Šimkus sako, kad pagrindinė riba yra aiški – leidimas.
„Iš šalies ši riba gana lengvai nustatoma ir matoma. Tai, kas daroma viešoje erdvėje be leidimo, be daugumos to turto savininkų leidimo yra skaitoma kaip nelegalu ir kaip turto niokojimas.“
Grafičių valymas valstybei kainuoja tūkstančius
Nors pavieniai užrašai gali atrodyti kaip nedidelis pažeidimas, jų pašalinimas dažnai reikalauja papildomų darbų ir lėšų.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus piešinių nuo pastatų sienų šalinimas valstybei kainuoja apie 1500–2000 Eur. Tačiau viskas priklauso nuo regiono ir pastato“, – teigia pašnekovė.
T.Šimkaus asmeninio archyvo nuotr.
Pasak jos, vieno objekto sutvarkymo kaina gali labai skirtis – kartais pakanka nedidelio valymo, o kitais atvejais reikia tvarkyti didesnius paviršius.
„Pavyzdžiui, Vilniuje ant modernizuojamo pastato paliktą piešinį pašalino statybvietėje dirbantis rangovas. Tačiau praeityje yra buvę ir kur kas didesnės apimties piešinių valymo darbų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fasadų valymui buvo samdoma įmonė, o valymo darbai kainavo apie 20 tūkst. Eurų.“
Grafičių padariniai ne visada apsiriboja tik sienos valymo darbais. Kartais tenka remontuoti ir kitus pažeistus objekto elementus.
M. Acutė sako, kad viskas priklauso nuo konkretaus objekto. Jei objektas yra aptvertas, kaip Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, tada žalą gali sudaryti ne tik sienų valymas, bet ir įsibrovimo metu sugadintos tvoros remontas.
Riba tarp meno ir vandalizmo
Nors daugelis nelegalių užrašų tėra turto darkymas, pasak menininko T. Šimkaus, pasitaiko ir atvejų, kai vandalizmas persipina su kūryba.
„Visgi būna jungtiniai variantai kai vandalizmas vienu metu yra ir gatvės menas. Specialiai pasirinktos erdvės, sienos ar miesto elementai kaip elektros skydinės, vartai ir kryptinis koncentruotas nevaldomas vandalizmas perauga į meną. Ir ta nevaldoma stichija tampa aiškia protesto, vizualia emocija.“
Kūrėjas pabrėžia, kad jauni žmonės, norintys kurti gatvės meną, šiandien turi nemažai teisėtų galimybių.
„Didžiuosiuose miestuose yra legalios sienos, ant kurių visuomet galima kurti be ribų ir leidimų. Kitas variantas – vieši konkursai arba savivaldybės programos, kur pristatęs vizualizaciją taip pat gali gauti ir finansavimą kūriniui įgyvendinti bei pagalbą su leidimais.“
T.Šimkaus asmeninio archyvo nuotr.
Kaip pastebi menininkas, svarbiausia pradėti ne nuo sienų, o nuo įgūdžių ugdymo. „Rekomenduoju daugiau eskizuoti ir būti stipresniam savo amate ir kūryboje, o sienos ir galimybės ateis.“
Turto banko atstovė akcentuoja, kad svarbu atskirti nelegalų sienų darkymą nuo legalaus gatvės meno projektų.
„Dažniausiai tai, ką tenka valyti nuo sienų, nėra meno kūriniai – tai užrašai, pavadinimai, frazės. Tačiau yra ir teisėtų būdų kūrybai ant pastatų sienų: sulaukiame menininkų kreipimųsi, bendraujame su jais ir vertiname siūlomus projektus“, – sako M. Acutė.
Ji primena, kad teisėta kūryba ir svetimo turto niokojimas yra du skirtingi dalykai – norint piešti ant pastatų sienų būtinas savininko leidimas.
Už svetimo turto niokojimą tenka paploninti piniginę
Grafičiai ant svetimo turto nėra vertinami vien kaip estetinė problema. Lietuvos policija primena, kad piešiniai ar užrašai ant sienų be savininko leidimo gali užtraukti administracinę atsakomybę – už grafičių piešimą be leidimo gali grėsti nuo 140 iki 600 eurų bauda.
Tačiau galima bauda – tik viena pasekmių dalis. Jei dėl piešinio sugadinamas svetimas turtas, kaltininkui gali tekti atlyginti ir padarytą žalą – apmokėti grafičių pašalinimo, paviršiaus atnaujinimo ar kitus turto atkūrimo darbus.
Lietuvos policija taip pat atkreipia dėmesį, kad grafičiai be leidimo nėra laikomi legalia saviraiška. Norint kurti gatvės meną viešoje erdvėje, būtina gauti atsakingų institucijų ar turto savininko leidimą.