Nekilnojamojo turto versle finansavimo klausimas dažnai sprendžiamas dar prieš pradedant realius darbus. Jaunoms ir nedidelėms įmonėms čia tenka papildomas iššūkis: net turint aiškią projekto viziją, tinkamą sklypą ir rinkos paklausą, trumpa veiklos istorija gali tapti kliūtimi.
Su tokia situacija susidūrė ir „Horizon Capital“. Bendrovė buvo įkurta mažiau nei prieš dvejus metus, tačiau per šį laiką kartu su LKU kredito unijų grupės nare kredito unija „Magnus“ finansavimą gavo keturiems NT projektams: „Elektrėnų Rezidencijai“, „Pušų Takais“, „Vandens Takais“ ir „39 Miško Šaltiniams“. Šią informaciją pateikia pati „Horizon Capital“.
Jaunai įmonei svarbiausia buvo aiškus kelias
Susiję straipsniai
„Horizon Capital“ pardavimų vadovas Robert Bumbul prisimena, kad į pirmąjį susitikimą su „Magnus“ komanda bendrovė atėjo turėdama ambicingą viziją, tačiau dar tik kurdama savo veiklos istoriją. Tradicinių finansuotojų akimis įmonė galėjo atrodyti per maža ar per jauna, todėl svarbiausias klausimas buvo ne vien paskolos kaina, bet ir tai, ar finansų partneris pasirengęs įsigilinti į patį projektą.
„Pristatėme savo viziją, projektų logiką ir planuojamus etapus. Vietoje formalaus atsisakymo gavome konkrečią informaciją: kokius dokumentus turime parengti, kokias sąlygas įgyvendinti ir kaip turi atrodyti finansavimui tinkama projekto struktūra. Įvykdę sutartas užduotis, gavome ir finansavimą“, – pasakoja R. Bumbul.
Jo teigimu, toks procesas jaunai įmonei buvo ypač vertingas, nes leido ne spėlioti, ko gali trūkti paraiškai, o nuosekliai pasirengti kredito vertinimui. Finansavimas nebuvo automatinis – reikėjo pagrįsti projekto ekonomiką, pasirengimą ir gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, tačiau kriterijai buvo aiškūs nuo pat pradžių.
Per dvejus metus – keturi projektai
Pirmieji kartu finansuoti projektai buvo „Elektrėnų Rezidencija“ ir „Pušų Takais“. „Horizon Capital“ teigimu, juos pavyko sėkmingai įgyvendinti per pirmuosius veiklos metus. Po šio etapo bendradarbiavimas nenutrūko – „Magnus“ prisidėjo ir prie kitų bendrovės vystomų projektų „Vandens Takais“ bei „39 Miško Šaltiniai“ finansavimo.
„Mums tai buvo svarbus pasitikėjimo ženklas. Rezultatais parodėme, kad vykdome sutartus planus, o unija, matydama projektų eigą, toliau palaikė mūsų augimą. Finansavimo santykis tapo tęstinis, o ne vienkartinis sandoris“, – sako R. Bumbul.
Skirtumas – ne mažiau dokumentų, o daugiau dialogo
Pašnekovas pabrėžia, kad bendradarbiavimo išskirtinumą lėmė ne reikalavimų nebuvimas. Finansų įstaigai ir toliau reikalingi skaičiavimai, dokumentai, rizikų vertinimas bei užtikrinimo priemonės. Skirtumas, anot jo, atsiskleidė bendravimo kultūroje ir komandos pasirengime paaiškinti, kodėl konkrečios informacijos reikia.
„Didelėje institucijoje maža įmonė kartais gali pasijusti tik dar vienu paraiškos numeriu. Čia su mumis bendravo kaip su verslo partneriais – vertino idėją, skaičius ir pasirengimą. Jei kildavo klausimų, komanda greitai reaguodavo ir padėdavo rasti sprendimą. Jautėme pagarbą mūsų darbui ir laikui“, – teigia „Horizon Capital“ pardavimų vadovas.
Partnerystė, padedanti augti drausmingai
R. Bumbul vertinimu, NT projektų vystytojui finansuotojo įsitraukimas svarbus ne tik tuomet, kai pasirašoma kredito sutartis. Projekto metu kinta pardavimų tempas, darbų grafikai ir rangovų poreikiai, todėl galimybė greitai aptarti situaciją padeda laiku priimti sprendimus.
„Mums finansavimas nėra vien pinigų klausimas. Tai partnerystė, kuri padeda įmonei augti drausmingai. Kai finansuotojas pažįsta projektą, supranta jo logiką ir vertina ne vien įmonės amžių, bet ir realų pasirengimą, galima kurti ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apibendrina „Horizon Capital“ pardavimų vadovas.
„Horizon Capital“ ir „Magnus“ istorija parodo, kad jaunam verslui svarbu ne ieškoti finansavimo be reikalavimų, o rasti partnerį, kuris aiškiai įvardija sąlygas, įsigilina į projektą ir suteikia galimybę įrodyti savo pasirengimą darbais.