„Tema yra komplikuota ir paveldėta. (…) 2016 metais dirbdamas Vyriausybėje ekonomikos ministru prisimenu tą temą kaip nagrinėtą, kaip įveiklinti pastatą.
Dešimt metų praėjo, daug diskusijų, daug darbo grupių, daug įvairių matymų, bet pastatas stovi, sakykime, be esminių pokyčių. Jis yra apsaugotas, savotiškai užšaldytas, tai yra kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
„Klausimas yra keblus dar ir dėl to, kad tai yra žydų ir Lietuvos istorijos monumentas, ir reikėtų ieškoti sprendimo, kaip tą pastatą įveiklinti, galvojant, kaip atspindėti ir žydų kapinių situaciją, žydų bendruomenės interesus, bet nepamiršti, kad pastatas labai svarbus monumentas mūsų Atgimimo laikotarpiui, Sąjūdžio laikotarpiui.
Sporto rūmų likimas: žydų reikalavimai ir milijonai eurų
Taip kad jis svarbus ir galėtų būti gal kaip savotiški ne Sporto rūmai, o kažkokie Atminties rūmai, kur derėtų ir būtų dviejų pusių sutarimas – ir žydų bendruomenės, ir lietuvių“, – tęsė jis.
M. Sinkevičius žada klausimą spręsti ne tik su žydų bendruomenės atstovais, bet ir Seimo pirmininku Juozu Oleku. Premjero manymu, diskusija persikels į rudenį.
„Sutarimas gal nėra taip lengvai pasiekiamas ir reikia tam diskusijų. Diskutuosime apie tą klausimą ne tik su žydų bendruomenės atstovais, bet ir su Seimo pirmininku, nes, kaip žinote, yra pateiktos rezoliucijos Seime, jos bus svarstomos Kultūros komitete. Tai diskusija, manau, persikels į rudenį“, – aiškino politikas.
Skirtingos vizijos
Susiję straipsniai
Antradienį po susitikimo su premjeru Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad Vyriausybės vadovas išreiškė siekį tinkamai įamžinti buvusių Vilniaus Sporto rūmų vietoje esančių senųjų žydų kapinių atminimą. Anot jos, pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams.
Jos teigimu, sovietmečiu ant senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai buvo nepagarbos ženklas, todėl dabar būtina rasti sprendimą, kuris atkurtų pagarbą šiai vietai.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.
Be to, 23 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.
Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
1971 metais ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai jau ilgą laiką stovi nenaudojami, o nuo 2015 m. bręsta idėja juos paversti Kongresų rūmais. Tai žydų bendruomenėje buvo ir vis dar yra vertinama prieštaringai.