„Prie gyventojų skiriamų bei planuojamų skirti biudžetų augimo natūraliai prisideda augančios nekilnojamojo turto kainos. Tačiau tyrime atsiskleidžiančios tendencijos indikuoja ir gerėjančias gyventojų finansines galimybes bei didėjančius lūkesčius planuojamam įsigyti būstui – daugėja planuojančių įsigyti naujos statybos, didesnio ploto bei geresnėje lokacijoje esančius namus“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.
Tyrimas atskleidė, kad 32 proc. įsigijo ar planuoja įsigyti 101–150 tūkst. eurų vertės būstą, 31 proc. įsigytam būstui jau skyrė arba planuoja skirti 151–250 tūkst. eurų, 15 proc. – iki 100 tūkst. eurų, 12 proc. – 251–300 tūkst. eurų, 5 proc. – daugiau nei 351 tūkst. eurų.
Prieš dvejus metus 101–150 tūkst. eurų biudžetus būstui planavo 36 proc. gyventojų, skirti 151–250 tūkst. eurų buvo numatę 28 proc. respondentų, 20 proc. ketino sutilpti į 100 tūkst. eurų sumą. Tuo metu 251–300 tūkst. eurų ketino skirti 9 proc. respondentų, o 5 proc. buvo numatę skirti daugiau nei 351 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
„Tai, kad planuojančių sutilpti į biudžetą iki 150 tūkst. eurų, palyginti su 2024 m., sumažėjo 9 proc. punktais, lemia, kad tokios vertės patrauklaus turto Vilniaus rinkoje pasirinkimas yra bemaž neegzistuojantis. Be to, gyventojai dažniau dairosi į naujos statybos būstą ir jam, kaip rodo tyrimas, numato didesnes sumas nei tie, kurie pirmenybę teikia senos statybos namams“, – pažymi M. Čiplys.
Renkasi naujesnį ir didesnį būstą
Tyrimas rodo, kad vilniečiai vis dažniau prioritetą teikia naujesniam būstui. Naujos statybos būstą per pastaruosius metus įsigijo arba artimiausiu metu planuoja įsigyti 36 proc. respondentų. Tuo metu senos statybos būstą renkasi 29 proc. apklaustųjų, o 35 proc. teigia vis dar svarstantys abu variantus.
„Naujos statybos būstas gyventojams šiandien reiškia kur kas daugiau nei tik naujus namus. Tiek tyrimas, tiek mūsų naujausio „Sakų“ projekto pardavimų statistika rodo – pirkėjai vertina mažesnes eksploatacijos išlaidas, aukštesnę energinę klasę, šiuolaikiškus išplanavimo sprendimus ir geriau išvystytą gyvenamąją aplinką. Todėl net ir augant būsto kainoms, dalis gyventojų yra linkę investuoti daugiau, jei tai leidžia įsigyti jų lūkesčius geriau atitinkantį būstą“, – pažymi M. Čiplys.
Dalis vilniečių keičia ir kitus būsto paieškos kriterijus. 27 proc. respondentų nurodo šiandien besirenkantys didesnio ploto būstą nei planavo anksčiau, o 19 proc. dairosi būsto arčiau centrinės miesto dalies. Tuo metu 18 proc. apklaustųjų įsigijo arba planuoja įsigyti mažesnį būstą nei planavo anksčiau, o 16 proc. nurodo besirenkantys toliau nuo centrinės miesto dalies esantį būstą.
„Na, o kalbant apie vieną karščiausių šių metų temų – pensijų fondus – ir jų nukreipimą į NT, tiek tyrimas, tiek ir rinkos realybė, kurią stebime „Sakų“ pardavimuose, rodo, kad šių lėšų nukreipimas į nekilnojamąjį turtą masiniu reiškiniu netapo. Mūsų duomenimis, ši aplinkybė padarė didesnę įtaką sprendimui įsigyti būstą padarė penktadaliui gyventojų“, – kalba M. Čiplys.
Vilniaus miesto gyventojų, planuojančių įsigyti būstą, apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 505 gyventojai.