Žvelgiant iš Kauno pilies atrodo, kad butus čia įperka tik milijonieriai – apsilankius kainos nustebino (4)

T.Langvinis su filmavimo grupe šį kartą apsilankė Kauno „Piliamiestyje“ – šalia Neries, Nemuno santakos, Kauno pilies ir senamiesčio plėtojamame gyvenamųjų namų kvartale.

Pirmą kartą iš arti apžiūrėjęs jo teritoriją Tomas neslėpė nuostabos. Pasak jo, žvelgiant į namus nuo Kauno pilies anksčiau kildavo viena mintis – būstas čia turbūt kainuoja milijonus.

„Pasirodo, galima įsigyti ir už milijoną, ir už gerokai mažiau“, – įspūdžiais dalijosi jis.

Kvartalą plėtojančios įmonės „YIT Lietuva“ pardavimų vadovės Kaune Gintvilės Jankūnienės teigimu, didžiausia „Piliamiesčio“ vertė yra jo vieta.

„Kaip visuomet sakoma – vieta, vieta ir dar kartą vieta“, – kalbėjo ji.

Kvartalas įsikūręs dešiniajame Neries krante, priešais Kauno pilį ir senamiestį. Iš dalies butų atsiveria vaizdai į pilį, Santaką, Nerį ir Nemuną. Nors kvartalas yra centrinėje miesto dalyje, vaikštant jo teritorijoje miesto šurmulio beveik nesijaučia. Aplink namus įrengti pėsčiųjų takai, apželdinti kiemai, išsaugotos brandžios pušys.

„Ne vienas žmogus juokauja, kad čia pasijunta lyg prie jūros. Ypač einant pro natūraliai išsaugotą pušynėlį. Žmonės tikrai pastebi ir įvertina tokio dydžio senas pušis“, – pasakojo G.Jankūnienė.

T.Langvinis taip pat prisipažino kai kuriose kvartalo vietose trumpam pasijutęs tarsi Palangoje: „Atrodo, esi pačioje miesto širdyje, bet kartais pagalvoji – ar aš čia Kaune, ar prie jūros? Tiesiog neįtikėtina“.

Būstų kainos ir plotai skirtingose kvartalo dalyse smarkiai skiriasi. Pirmosiose namų eilėse, prie pat upės, vyrauja dideli butai. Kai kurių jų plotas prasideda nuo maždaug 120 kvadratinių metrų, todėl ir kainos čia yra gerokai aukštesnės.

Toliau nuo upės galima rasti mažesnių – nuo maždaug 39 kvadratinių metrų – butų. „Kvartalas didelis. Kuo labiau tolstama nuo upės, tuo daugiau atsiranda mažesnių butų ir prieinamesnių kainų“, – aiškino G.Jankūnienė.

Šiuo metu būstų dar galima įsigyti tiek jau pastatytuose, tiek statomuose namuose. Pokalbio metu pirkėjai galėjo rinktis iš maždaug 80 butų keturiuose namuose.

Be to, rengiamasi pradėti dar dviejų namų statybas. Dar vieną šiuo metu statomą namą planuojama užbaigti kitų metų pavasarį.

Pasak pardavimų vadovės, itin populiarūs tarp jaunų šeimų yra maždaug 74 kvadratinių metrų keturių kambarių butai. Kai kuriuose namuose tokie būstai buvo išpirkti dar iki statybų pabaigos.

„Keturių kambarių butų nebeturėdavome dar iki namo pridavimo. Jų nėra labai daug, o poreikis tikrai didelis“, – pasakojo G.Jankūnienė. Kvartale būstus renkasi ne tik itin turtingi žmonės. Čia, pasak pašnekovės, kuriasi jaunos šeimos, medikai, programuotojai.

Dalis naujakurių į butus persikelia iš individualių namų. Viena priežasčių – noras gyventi žalioje aplinkoje, tačiau nebesirūpinti vejos pjovimu, medžių, krūmų ir kitų augalų priežiūra.

„Tu sumoki pinigus, bet visuomet turi gražią aplinką. Nereikia pačiam rūpintis, kad medeliai ir krūmai būtų apkarpyti, o žolė nupjauta. Aš pati gyvenu name, todėl labai gerai suprantu, kiek tam reikia darbo“, – sakė G.Jankūnienė.

Didžiuosius butus prie upės pirkėjai dažniausiai įsigyja sau, tačiau dalis mažesnių būstų nuperkama kaip investicija, pasak G.Jankūnienės, maždaug ketvirtadalis mažesnių butų.

Populiariausi tarp investuotojų yra dviejų kambarių, maždaug 39–53 kvadratinių metrų būstai. „Trijų kambarių butą investicijai renkasi retai. Nebent žmogus galvoja, kad dabar jį išnuomos, o vėliau perduos vaikams“, – sakė ji.

Dviejų kambarių buto nuoma kvartale siekia apie 800–900 eurų per mėnesį.

Vaikštant po kvartalą automobilių beveik nematyti. Didžioji dalis jų statoma po namais ir kiemais įrengtose požeminėse aikštelėse. „YIT Lietuva“ NT projekto vadovas Arnoldas Butkevičius aiškino, kad planuojant kvartalą sąmoningai siekiama vidinius kiemus palikti žmonėms, o ne transporto priemonėms.

„Visuose projektuose stengiamės automobilių stovėjimo vietas planuoti požeminėse aikštelėse. Kiek leidžia sklypo struktūra ir kitos galimybės, požeminius parkingus darome kuo didesnius, kad kiemuose liktų daugiau žalumos“, – pasakojo jis. Virš požeminių aikštelių įrengiami takai, sodinami augalai, formuojamos poilsio vietos. Antžeminių automobilių stovėjimo vietų paliekama nedaug.

Laidos kūrėjams buvo parodytas jau parduotas maždaug 72 kvadratinių metrų trijų kambarių butas.

Jame suplanuota svetainė ir du miegamieji. Į balkoną galima patekti tiek iš svetainės, tiek iš abiejų miegamųjų. Pro langus ir balkoną atsiveria vaizdai į upę bei vidinį kiemą. Toks butas buvo parduotas už 350 tūkst. eurų. „Čia gali tiesiog atsisėsti, medituoti ir pasikrauti geros energijos. Pojūtis neįtikėtinas“, – pro langus atsiveriančiais vaizdais žavėjosi T.Langvinis.

Standartiškai butai parduodami su daline apdaila, tačiau pirkėjams siūloma ir visiško įrengimo paslauga.

A.Butkevičiaus teigimu, dalinės apdailos lygis yra platesnis nei įprastai, tačiau pageidaujantieji gali pasirinkti, kad būstas būtų visiškai įrengtas.

Kitame name laidos kūrėjai apžiūrėjo dar įspūdingesnį būstą – maždaug 125 kvadratinių metrų butą su apie 35 kvadratinių metrų balkonu. Iš jo atsiveria vaizdai į Kauno pilį, senamiestį, Santaką, Nerį ir Nemuną. Penkių aukštų name buvo įrengta 20 butų, o apsilankymo metu neparduoti ir nerezervuoti buvo likę vos trys. T.Langvinis neslėpė, kad būtent šis butas labiausiai atitiko jo įsivaizduojamus svajonių namus.

Netoliese rengiamasi statyti panašaus stiliaus šešių aukštų namą. Jame planuojami 24 butai. Statybvietėje jau vykdomi požeminės automobilių stovėjimo aikštelės darbai, artimiausiu metu prasidės ir butų pardavimai.

Laidos filmavimo metu dar buvo galima įsigyti ir 70 kvadratinių metrų trijų kambarių butą antrame aukšte. Jame suplanuoti du miegamieji, svetainė ir maždaug 12 kvadratinių metrų balkonas, iš kurio atsiveria vaizdas Santakos link.

Tokio paties išplanavimo butas likęs ir trečiame aukšte. 70 kvadratinių metrų buto kaina – apie 310 tūkst. eurų. Automobilio stovėjimo vieta į šią sumą neįskaičiuota.

Visi kvartalo butai turi balkonus arba terasas. Kuo didesnis būstas, tuo erdvesnė dažniausiai būna ir jo lauko erdvė. „Tai mūsų geroji praktika, atsiradusi per ilgus darbo metus. Visi butai turi arba balkoną, arba terasą“, – sakė A.Butkevičius. Pasak jo, ne vienas pirkėjas prisipažino konkretų butą pasirinkęs pirmiausia dėl vaizdo pro langus.

„Kai žmogui labai patinka vaizdas, kaina jam jau pasidaro nebe tokia svarbi“, – pastebėjo pašnekovas.

Jeigu butas įsigyjamas dar neprasidėjus statyboms arba jų metu, pirkėjams leidžiama koreguoti kai kuriuos sprendimus. Tai ypač dažnai daro didžiųjų, išskirtinių butų pirkėjai.

A.Butkevičiaus teigimu, apie 80 procentų tokių būstų galiausiai įrengiami ne pagal standartinį suplanavimą, o pagal naujo šeimininko poreikius. „Dažniausiai mažėja miegamųjų kambarių skaičius, nes žmonės nori kuo didesnės svetainės erdvės. Atsiranda papildomi vonios kambariai, vonia integruojama į miegamąjį“, – vardijo o jis. Tokie užsakymai techninei komandai sukuria papildomų iššūkių, tačiau kartu daro darbą įdomesnį.

Skirtingus „Piliamiesčio“ etapus projektavo ne viena architektų komanda.

Pirmąją kvartalo dalį kūrė Kauno architektai, o dalį namų su čerpių fasadais projektavo Vilniaus bendrovė „JP Architektūra“. Naujoje teritorijoje projektas plėtojamas etapais, bendradarbiaujant su keliomis projektavimo bendrovėmis.

Vienu etapu suprojektuoti šeši namai, o kitame planuojami dar septyni. „Gabalėlis po gabalėlio lipdome bendrą teritorijos planą“, – sakė A.Butkevičius.

Anksčiau skelbta, kad „YIT Lietuva“ tolesnei „Piliamiesčio“ plėtrai dešiniajame Neries krante buvo įsigijusi apie 5,3 hektaro teritoriją.

Nors kvartalo aplinka primena ramų kurortą, miesto centras yra visai šalia.

Dar patogesnį susisiekimą turėtų užtikrinti planuojamas pėsčiųjų tiltas per Nerį. Jį pastačius, iš kvartalo į Kauno senamiestį būtų galima patekti pėsčiomis.

„Piliamiestyje“ toliau statomi nauji namai. 2026 metų birželį buvo paskelbta apie užbaigtą šešių aukštų „Nevėžio“ namą, kuriame suprojektuoti 47–112 kvadratinių metrų butai, o dviejų namų požeminėje aikštelėje – 65 vietos automobiliams.