Buvusius Vyriausybės svečių namus Žvėryne įsigijusiems verslininkams pagaliau pavyko vietos bendruomenei įrodyti, kad jie nesivaikys greito pelno puikioje vietoje.

Išgirdę apie sklypo Latvių gatvėje detaliojo plano koregavimą Žvėryno gyventojai sujudo: nejaugi naujieji Vyriausybės svečių namų šeimininkai pradės gyvenamųjų namų statybas?

Jie net siūlė pastatą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kad kuo sudėtingesnės būtų visos procedūros.

Juolab kad detaliojo plano koregavimu buvo siekiama pakeisti užstatymo ribas ir zonas bei susisiekimo jungtis.

[[ge:lrytas:lrytas:20674242]]

Dokumente nurodyta, kad architektų studija „3Deluxe GmbH“ parengė užstatymo pertvarkymo koncepciją, svečių namus rekonstruojant ir pakeičiant pastatų paskirtį į poilsio.

Iš tiesų buvo numatyta koreguoti statybos ribas ir zonas, konkretų užstatymo išdėstymą, nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant sklypo žaliųjų erdvių ploto, panaikinti nenaudojamą įvažiavimą.

Ribotos galimybės kovoti

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas aiškino, kad savivaldybė siekia užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo statinių paskirtimi atvejams.

[[ge:lrytas:lrytas:41034910]][[ge:lrytas:lrytas:41053080]][[ge:lrytas:lrytas:43305686]]

Vienas būdų – iš plėtotojų yra reikalaujama, kad statybos projekte būtų numatytas įsipareigojimas, jog poilsio ir viešbučių paskirties pastatai nebus skaidomi atskirais turtiniais vienetais.

Tai apsunkina negyvenamosios paskirties pastato išpardavimą atskiriems savininkams, kurie nekilnojamąjį turtą įsigyja planuodami jame nuolat gyventi.

Tačiau savivaldybės galimybės kovoti su piktnaudžiavimu ribotos. Tam reikalingi nacionalinių teisės aktų pakeitimai, aiškiau reglamentuojantys reikalavimus poilsio ir kitos negyvenamosios paskirties pastatams.

Anot G.Grubinsko, naujas projektas neturėtų pabloginti pėsčiųjų jungčių situacijos: „Sutvarkytas ir rekreacijai naudojamas pastatas galėtų papuošti daug metų apleistą, nors ir uždarą teritoriją.

Svarbu ir tai, kad šio objekto matomumas bus didelis ir vertinamas ne tik greta gyvenančių žmonių, bet ir kasdien pėsčiomis bei dviračiais judančių vilniečių. Kraštovaizdis yra išskirtinis, tad projekto integralumas labai svarbus.“

Teko jau ne kartą kartoti

Vyriausybės svečių namai neveikia jau tris dešimtmečius. 1,23 hektaro sklypas priklauso valstybei, bet yra išnuomotas svečių namų savininkei bendrovei „Global Enterprises“, kuri yra viena iš SBA grupės įmonių.

„Global Enterprises“ vadovė Indrė Pociūtė-Levickienė tikino, kad pradėti rekonstrukcijos darbų neskuba, nes projektas yra išskirtinėje miesto vietoje – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje: „Daug dėmesio ir laiko skiriame iki detalių apgalvotiems sprendimams, todėl kol kas pasiekėme tik projektinį lygmenį.“

I.Pociūtės-Levickienės žodžiais, nuo pat projekto pradžios Žvėryno gyventojams bei bendruomenei buvo pristatyti planai ir projekto vizija.

[[ge:lrytas:lrytas:43329836]]

„Daugiabučių statyti neplanuojame, o architektūrą dėliojame taip, kad ji visiškai susilietų su supančia gamta ir atspindėtų rajono dvasią, – sakė „Global Enterprises“ vadovė. – Elgiamės ne kaip tipinis nekilnojamojo turto plėtotojas, planuojame ne tik išskaidyti užstatymo tūrį, bet ir sumažinti plotą kvadratais. Apie 40 procentų teritorijos bus skirta želdynams.

Vietoj dviejų didelių ir sovietmetį menančių pastatų numatome kelis mažesnius, 1–2 aukštų korpusus. Jie bus dengti šlaitiniais stogais, o fasadams numatoma medžio apdaila – kaip įprasta Žvėrynui.“

Pažadą draustinyje nestatyti daugiabučių jai teko kartoti ne vieną kartą.

Patalpas akylai saugodavo

Svečių namuose vienu metu galėjo apsistoti 15–20 asmenų. Rengiamuose banketuose tilpdavo iki 200 žmonių.

Pirmame pastato aukšte įrengta kino salė, nedidelis 3 metrų gylio baseinas su suomiška pirtimi, trys dviviečiai ir trys vienviečiai kambariai, skirti aukštų asmenų palydai ir apsaugai.

Antrame aukšte įrengtos dvi – didžioji ir mažoji – konferencijų salės, virtuvė iš šešių atskirų patalpų, kirpykla bei dviejų miegamųjų apartamentai aukščiausio rango svečiams.

Norint patekti į juos reikėdavo pereiti apsaugos ir palydos kambarių supamą koridorių, aukščiausio rango svečių priimamąjį ir darbo kabinetą. Miegamuosiuose buvo įrengtos didelės spintos svečių aprangai.

Kels aukštus reikalavimus

Svečių namus ne kartą buvo siūloma paskelbti valstybės saugomu objektu.

Sovietinis paveldas sostinėje ne kartą buvo vertintas įvairių komisijų ir vertingi objektai jau yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau svečių namų jame nėra.

I.Pociūtės-Levickienės žodžiais, abejotinos sovietinės kultūrinės vertės ieškojimas po to, kai valstybė svečių namus viešo aukciono būdu pardavė pirkėjui neįpareigodama jų saugoti, ne tik pažeistų teisėtus savininkų interesus ir lūkesčius, bet ir griautų pasitikėjimą valstybės paveldo politikos nuoseklumu.

Tačiau G.Grubinskas teigė, kad svečių namai nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriuje pažymėti kaip turintys vertingųjų savybių požymių. Prieš pastatą rekonstruojant ar griaunant turėtų būti apsvarstyta jų kultūrinė vertė.

Jeigu pastatas kultūros paveldo objektu ir netaps, savivaldybė rekonstrukcijai vis tiek kels aukštus reikalavimus dėl naujos architektūros kokybės, kad ji nepažeistų vietos dvasios bei visuomenės intereso, kiek tai susiję su jau esamu teritorijos naudojimu. („Sostinė“)

Objektą ne kartą mėginta parduoti

XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje padaugėjo Sovietų Sąjungos valdžios aparato narių vizitų į Lietuvą. Tuo metu Vilniuje buvo nedaug viešbučių, o ir esami neatitiko keliamų aukštų saugumo reikalavimų, todėl nutarta Žvėryne įrengti svečių namus.

Apie 1975 metus svečių namams paskirtas 5,04 hektaro sklypas. Beje, čia esantis Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis buvo įkurtas dar 1960-aisiais.

Svečių namuose iki 1995 m. buvo apgyvendinami visi aukšto rango Lietuvos svečiai. Atkūrus Nepriklausomybę svečių namų savininkai keitėsi kelis kartus. Pastatas priklausė Vyriausybei, Prezidentūrai, Užsienio reikalų ministerijai, vėl Vyriausybei.

2000 metais Vyriausybė nesėkmingai bandė privatizuoti 100 mln. litų (apie 29 mln. eurų) įvertintus svečių namus, kurių išlaikymas kasmet atsieidavo apie 0,5 mln. litų (144 tūkst. eurų). Pageidavimą laikinai nuomotis pastatą buvo išsakiusi Rusijos ambasada, tačiau vėliau šios minties atsisakė.

2008-aisiais mažojoje svečių namų salėje įvyko paskutinis oficialus renginys – tuometis premjeras Andrius Kubilius priėmė Bulgarijos prezidentą.

2011 m. svečių namus vėl bandyta parduoti penkis kartus sumažinus sklypą, kartu pasiūlius 114 tūkst. litų (33 tūkst. eurų) įvertintą pastato įrangą bei baldus.

2013 metais pastatą už 2 mln. eurų iš Valstybės turto fondo įsigijo bendrovė „Global Enterprises“.

Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvos elitas čia švęsdavo asmenines šventes. Uždarius svečių namus jie buvo virtę filmavimo aikštele kuriant filmus. Pavyzdžiui, šiame pastate buvo filmuotas serialas „Černobylis“.

Įtakingų žmonių kadaise pamėgti Žvėryno svečių namai atgims kitaip, nei daugelis tikėjosi (1)