P. Lukšio g. 34 esanti „Banginio“ teritorija artimiausiais metais gali pasikeisti iš esmės. Vietoje šiandien čia veikiančio prekybos komplekso planuojamas didelis gyvenamasis ir komercinis kvartalas. Viešai skelbiamuose projekto duomenyse nurodoma 1 417 butų ir apie 31,5 tūkst. kv. m komercinių patalpų.
Šiaurės miestelio bendruomenei klausimų kelia ne vien būsimos statybos ar jų mastas. Kur kas daugiau klausimų kilo paaiškėjus, kokiomis aplinkybėmis beveik 6 ha valstybinės žemės sklypas, P. Lukšio g. 34, Vilniuje, buvo parduotas privačiam subjektui ne aukciono būdu.
Dėl šio sandorio šiuo metu vyksta teisinis procesas – Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimas netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių apskųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Beveik 6 ha – esamiems pastatams eksploatuoti?
Pagrindinis bendruomenės keliamas klausimas iš pirmo žvilgsnio paprastas: ar esamiems prekybos paskirties statiniams eksploatuoti iš tiesų buvo būtinas visas 5,8740 ha valstybinės žemės sklypas?
Valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti parduodama joje esantiems statiniams eksploatuoti. Tačiau būtent sklypo dydžio ir jo realaus poreikio esamiems statiniams klausimas tapo vienu svarbiausių kreipiantis į prokuratūrą.
Situacijai labai svarbi ir kita aplinkybė – dar iki žemės pardavimo jau buvo viešai žinomi konkretūs planai iš esmės transformuoti teritoriją, dabartinį prekybos kompleksą keisti dideliu gyvenamuoju ir komerciniu kvartalu.
Todėl kyla klausimas: jeigu buvo žinoma, kad teritorijos paskirtis ir naudojimo pobūdis iš esmės keisis, ar parduodant visą beveik 6 ha valstybinės žemės sklypą buvo pakankamai įvertintas jo objektyvus poreikis būtent esamiems statiniams eksploatuoti?
Tai klausimas, į kurį bendruomenė tikisi išsamaus ir argumentuoto institucijų atsakymo.
Klausimų kelia ne tik sklypo dydis
Generalinei prokuratūrai pateiktame skunde keliami ir kiti klausimai.
Prašoma įvertinti 13,164 mln. eurų valstybinės žemės pardavimo kainą ir galimos turtinės žalos valstybei klausimą, atsižvelgiant į faktą, kad teritorijos transformacijos planai buvo žinomi dar iki sandorio. Taip pat – ar prieš parduodant beveik 6 ha valstybinės žemės buvo tinkamai įvertintas viešasis interesas ir galimybė bent dalį teritorijos išsaugoti miesto bei visuomenės poreikiams.
Šiaurės miestelio gyventojams tai ypač aktualu ir dėl jau šiandien juntamo viešosios infrastruktūros, želdynų bei kitų viešųjų erdvių trūkumo.
Planuojama daugiau kaip 1 400 naujų butų plėtra reikštų dar gerokai didesnį gyventojų skaičių ir papildomą infrastruktūros poreikį. Todėl bendruomenė kelia klausimą, ar priimant sprendimus dėl tokio dydžio valstybinės teritorijos pardavimo buvo tinkamai įvertinti ne tik privataus sklypo naudojimo, bet ir miesto bei visuomenės interesai.
LAT nutartis – būtina vertinti sklypo dydį
Šią savaitę skundas Generalinei prokuratūrai buvo papildytas naujais argumentais ir dokumentais. Tarp jų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3–50-403/2026 (nuoroda
https://www.lat.lt/data/public/uploads/2026/03/2026–03-06nuasmenintanutartisbylojee3k-3–50-403–2026.docx).
Joje LAT nagrinėjo valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu klausimus ir pasisakė dėl būtinybės vertinti, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas objektyviai reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti.
Šiaurės miestelio seniūnaitės Laimos Savanevičienės vertinimu, ši LAT praktika aktuali ir P. Lukšio g. 34 atveju, nes vienas esminių Generalinei prokuratūrai keliamų klausimų yra būtent viso 5,8740 ha sklypo poreikis esamiems statiniams eksploatuoti.
Galutinę šios teismų praktikos reikšmę konkrečiai P. Lukšio g. 34 situacijai turės įvertinti Generalinė prokuratūra.
Per nepilną parą – daugiau kaip 300 palaikymo pareiškimų
Kol Generalinė prokuratūra nagrinėja skundą, nuspręsta paklausti ir pačios visuomenės, ar jai svarbu, kad šio sandorio aplinkybės būtų išsamiai įvertintos.
Visuomenės reakcija labai aktyvi – per nepilną parą palaikymo poziciją išreiškė daugiau kaip 300 žmonių. Savo nuomonę gali pateikti visi, kuriems svarbus skaidrus valstybės turto valdymas ir viešojo intereso apsauga.
„Mes tikrai turime teisę reikalauti, kad beveik 6 ha valstybinės žemės pardavimo aplinkybės būtų išsamiai ištirtos ir kad į mūsų keliamus klausimus būtų atsakyta. Aš nesakau, kad sandoris buvo neteisėtas – būtent tai ir turi įvertinti kompetentingos institucijos. Klausimų yra daug ir į dalį jų iki šiol aiškaus atsakymo negavome“, – sako Šiaurės miestelio seniūnaitė L. Savanevičienė.
Pasak jos, ne mažiau svarbus ir pats visuomenės įsitraukimas.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiausi, nes šios aplinkybės kelia susirūpinimą dėl Šiaurės miestelio gyventojų, kuriems atstovauju kaip seniūnaitė, interesų ir galimo viešojo intereso pažeidimo. Todėl norėjosi išgirsti ir pačių žmonių nuomonę. Daugiau kaip 300 palaikymo balsų per nepilną parą, manau, aiškiai parodo, kad tai nėra vien seniūnaitei ar keliems aktyviems gyventojams rūpintis klausimas.“
Prašoma išsamiai ištirti aplinkybes
Palaikymo formoje sąmoningai neprašoma pritarti teiginiui, kad valstybinės žemės pardavimas buvo neteisėtas.
Žmonių prašoma palaikyti kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašymą atsakyti į konkrečius klausimus: ar esamiems statiniams iš tiesų buvo būtinas visas 5,8740 ha sklypas, ar tinkamai įvertinta jo pardavimo kaina, ar atsižvelgta į iki pardavimo jau žinotus teritorijos transformacijos planus, ar buvo svarstyta galimybė dalį teritorijos išsaugoti miesto ir visuomenės poreikiams, o taip pat – ar tinkamai įvertinta bendruomenės pozicija.
Visuomenės nuomonės laukiama iki rugpjūčio 21 d. 10 val. Galutiniai rezultatai bus pateikti Generalinei prokuratūrai kaip papildoma medžiaga prie šiuo metu nagrinėjamo skundo.