Apie visą procesą Elmira pasakoja savo „YouTube“ kanale.
Pirmasis vaizdas, kurį išvydo naujosios šeimininkės, nebuvo itin viliojantis. Kieme gulėjo senų statinių nuolaužos, sena sofa, lovos spyruoklės, buteliai, kilimai ir įvairios šiukšlės.
Dalį jų teko tiesiog išvežti, tačiau dalį medžiagų moterys nusprendė panaudoti dar kartą. Išardžius seną lauko tualetą likę akmenys ir šiferis buvo palikti būsimiems kiemo darbams.
Susiję straipsniai
Nusprendė negriauti
Pats namas – vos 23 kv. metrų ploto. Elmira pripažino, kad statinys labiau priminė seną vasaros virtuvę su priestatu nei normalų gyvenamąjį namą. Nepaisant to, šeima jo griauti nenorėjo.
Ateityje sklype planuojama statyti didesnį namą, o senąjį palikti kaip vasarnamį arba svečių namelį. Aktyviai tvarkytis šeima pradėjo pavasarį. Žiemą darbai judėjo lėtai, todėl pirmiausia dėmesys skirtas kiemui.
Išvalius teritoriją atsirado gėlynai ir nedidelė poilsio zona.
Stengėsi pirkti kuo mažiau
Vienas svarbiausių šeimos principų buvo taupyti ir kuo daugiau panaudoti to, kas jau buvo sklype.
Sena sofa buvo perdaryta į lovą. Sovietmečio spinta, užuot išmesta, restauruota. Šeima išsaugojo ir seną krosnį.
Senos krosnies remontas kainavo vos apie 350 grivinų (apie 7 eurus), nors samdant meistrus išlaidos būtų buvusios gerokai didesnės.
Nebrangiai įrengta ir virtuvė.
Stalviršiui panaudotos tvarte rastos lentos ir mediniai tašai. Paviršius uždengtas apsaugine plėvele.
Visa virtuvės zona, šeimininkės skaičiavimu, kainavo maždaug 2,5 tūkst. grivinų (48 eurus).
Po pusmečio jau galima gyventi
Nors remontas dar nebaigtas, per šešis mėnesius apleistas statinys tapo tinkamas sezoniniam gyvenimui.
Elmira neslepia – būta akimirkų, kai atrodė, kad darbai juda be galo lėtai, o jų pabaigos dar nematyti.
Tačiau galutinis rezultatas, pasak jos, pranoko lūkesčius.
Dar laukia koridoriaus ir fasado remontas, pavėsinės statyba, nauji gėlynai. Sklype šeima taip pat planuoja auginti avietes ir braškes.
Šeima sąmoningai vengia į senąjį namą investuoti dideles sumas. Gyvendama Dnipropetrovsko srityje Elmira neslepia, kad karo rizika irgi verčia labai gerai apsvarstyti kiekvieną didesnę investiciją.
Todėl šis projektas tapo ne brangia rekonstrukcija, o bandymu parodyti, kiek galima pakeisti naudojant jau turimus daiktus, savo darbą ir labai kuklų biudžetą.