Tačiau kartais iki nelaimės užtenka tik vieno neatsargaus žingsnio. Kokie pavojai slypi už tokių avantiūrų ir kuo gali baigtis nuotykių ieškojimas, portalui Lrytas pasakojo BPC vyriausioji specialistė A. Luneckienė, Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Vesta Mintaučkienė.
Noras pamatyti, kas slepiasi už apgriuvusių sienų, ir patyrinėti kadaise gyvybę alsavusias vietas gali baigtis liūdnai – taip atsitiko ir prieš kelerius metus, kai Vilniuje nepilnametė įkrito į atvirą lifto šachtą, stipriai susižalojo ir negalėjo savarankiškai išlipti. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, mergina nukrito iš 3 aukšto ir buvo rasta 1,5 m gylyje.
A. Luneckienė prisimena, kad, laimei, su mergina tąkart buvo draugai – vieni paskambino Bendruoju pagalbos numeriu 112, dalis draugų liko su mergina, o kiti pasitiko pagalbos tarnybas ir padėjo greičiau surasti nukentėjusiąją. Sąmonės nepraradusi mergina buvo ištraukta ir nunešta į greitosios pagalbos automobilį.
Laikinai nenaudojami pastatai tampa paauglių pramoga: gelbėtojai primena, kaip elgtis nelaimės atveju
Tačiau tokios istorijos ne visuomet baigiasi laimingai. Apie neprižiūrimuose pastatuose slypinčius pavojus prakalbo ir Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė. Ji patarė, į ką pravartu atkreipti dėmesį visgi pasiryžus rizikuoti.
„Užėjus į tokį pastatą, plika akimi pavojų galima ir nepastebėti, tačiau egzistuoja tokios grėsmės kaip nestabilios konstrukcijos, įgriuvusios grindys, lubos, stogai, kyšantys metaliniai strypai, vinys, stiklo šukės, ir tai kelia rimtą pavojų sveikatai“, – akcentuoja M. Acutė.
Dažniausi pavojai
Nuotykiai apleistuose ar nebaigtuose statyti objektuose gali baigtis apsilankymu ligoninėje. Dažniausiai pasitaikančios nelaimės, anot A. Luneckienės, yra kritimai į rūsius ar kitas angas bei susižalojimai stiklu ar konstrukcijų nuolaužomis.
Susiję straipsniai
„Dažniausiai pasitaiko kritimai iš aukščio, į rūsius ar kitas angas ir šachtas, taip pat susižalojimai į stiklą, metalines nuolaužas, į konstrukcijas. Taip pat tokiuose pastatuose dažnai kyla gaisrai, todėl pasitaiko apsinuodijimo dūmais bei netgi nudegimo atvejų“, – pasakoja specialistė.
Ką daryti pačiam susižalojus ar atsidūrus nelaimės epicentre? Pastebėjus tokioje vietoje pramogaujančius vaikus, paauglius ar susižalojus kitam asmeniui, specialistės ragina skambinti Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir įsiminti tikslią buvimo vietą.
Jos teigia, kad nors nukentėjusio žmogaus svarbu nepalikti, nevalia rizikuoti savo saugumu.
„Apleisti pastatai dažnai neturi tikslaus adreso, todėl pagalbos tarnyboms gali būti sunkiau surasti nukentėjusįjį. Paskambinus numeriu 112 visuomet yra gaunami vietos nustatymo duomenys, tačiau tiksliausiai yra tai, ką nurodo pats asmuo“, – nurodo specialistė.
Praviras langas – dar ne kvietimas užeiti
Žmogaus sukurti, bet ne vienus metus apleisti ir griūvantys objektai vilioja ne tik jaunimą, bet ir nuotykių ištroškusius suaugusiuosius. Bunkeriai, apleistos gamyklos, mokyklos ar sovietmečiu statyti pastatai – tokios vietos dažnai tampa savotišku traukos centru tiems, kurie ieško adrenalino ar tiesiog nori patyrinėti praeitį menančias erdves.
Tokiems avantiūristams M. Acutė primena, kad net jei į pastatą patekti pavyksta be rimtesnių iššūkių, tai dar nereiškia, kad į jį užeiti leidžiama. Ji ragina atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus.
„Praviri langai, durys ar atsiradęs patekimas į teritoriją tikrai nereiškia kvietimų užeiti, bet apie tokius atvejus reikėtų informuoti pastato valdytoją“, – teigia M. Acutė.
Prie įėjimų ar kitose gerai matomose vietose įrengiami įspėjamieji ir draudžiamieji ženklai. Paprastai tokios teritorijos yra aptveriamos apsaugine tvora, barjerais ar kitais užtvarais. Jeigu pastatas neeksploatuojamas, uždarytas, teritorija pažymėta kaip teritorija, į kurią patekti negalima, tokiu atveju patekimas į jį galimas tik su pastato savininko ar įgalioto asmens leidimu.
Kodėl paaugliai labiau linkę rizikuoti?
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Vesta Mintaučkienė pastebi, kad draudžiamos ir sunkiau pasiekiamos vietos paaugliams gali tapti dar patrauklesnės, ypač tada, kai rizikuojama ne vienam.
„Paauglys apleistose vietose būna su grupe, galbūt jo paties mąstymo kokybę veikia ir noras priklausyti grupei. O tada suveikia atsakomybės pasidalijimas, kad ne aš vienas prisiimu atsakomybę, o ja pasidalinu“, – pabrėžia psichologė.
Kaltės neprisiimdamas ir draugų paskatų vedamas paauglys yra labiau linkęs rizikuoti, todėl siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų V. Mintaučkienė pataria ne tik perspėti apie pavojus ar edukuoti, kaip jaunuolis turėtų elgtis. Svarbiausia, akcentuoja psichologė, yra neprarasti su paaugliu ryšio ir domėtis jo laisvalaikiu.
„Jei aš turiu ryšį, su paaugliu šnekuosiu ne iš kontroliuojančiojo pozicijos, o iš smalsaus tėvo pozicijos. Domėtis reikia ne tam, kad būtų galima paaiškinti, paedukuoti ir nurodyti, kaip vaikas turėtų elgtis.
Paaugliui šiame raidos etape labai svarbu suprasti, kad ir jis prisideda prie sprendimų“, – ryšio su vaikais svarbą akcentuoja psichologė.