Poetui Bernardui Brazdžioniui priklausęs namas Kaune – ant prekystalio. Kultūros valdininkai jo įsigyti neketina, tačiau galimi pirkėjai apžiūrėti šio pastato veržiasi lyg į muziejų.

Kaune parduodamas išskirtinis – poetui B.Brazdžioniui priklausęs namas.

Tai vieno aukšto medinis pastatas su mansarda ir šlaitiniu stogu, jį puošia veranda ir kiti tarpukario laikotarpiui būdingi sodybinės architektūros tipo elementai.

Paskutiniai jo savininkai šį turtą valdė net 12 metų, bet į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą įtrauktą medinuką galų gale nusprendė perleisti į kitas rankas.

[[ge:lrytas:lrytas:40464686]]

Kultūros ministerija šiuo palikimu nesusidomėjo ir muziejaus pastate steigti neplanuoja.

Pastatą parduodantys nekilnojamojo turto brokeriai įsitikinę, kad šis namas vis dėlto turėtų sudominti tuos, kurie mokėtų išnaudoti jo istoriją.

Paskelbė apie neeilinę prekę

Liepos viduryje internete pasirodė skelbimai, kad Kaune parduodamas istorinis poeto B.Brazdžionio namas.

[[ge:lrytas:lrytas:43006803]][[ge:lrytas:lrytas:43154969]][[ge:lrytas:lrytas:43614158]]

„Kai kurių namų vertė matuojama ne vien kvadratiniais metrais. Juose išlieka žmonių istorijos, miesto atmintis ir epochos ženklai“, – rašoma skelbime.

Taikos prospekte 21-uoju numeriu pažymėtas medinis namas statytas 1934-aisiais, jame 1939–1944 metais gyveno vienas žymiausių Lietuvos poetų B.Brazdžionis.

Skelbime primenama, kad būtent šiame name poetas praleido vieną reikšmingiausių savo gyvenimo ir kūrybos laikotarpių – paskutinius metus Lietuvoje iki pasitraukimo į Vakarus 1944-aisiais.

„Šis laikotarpis glaudžiai susijęs su jo brandžia kūryba ir aktyvia kultūrine veikla, todėl namas šiandien turi ne tik architektūrinę, bet ir memorialinę reikšmę Lietuvos kultūros istorijoje“, – primena šio turto pardavėjai.

Pastatas – paveldo objektas

Galimi pirkėjai informuojami, kad pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, tad yra saugomas ir griauti jo arba kaip nors radikaliai keisti negalima.

„Pastatas išlaikęs ne tik savo istorinį charakterį, bet ir daugelį autentiškų architektūrinių elementų, kurie šiandien yra saugomi kaip kultūros paveldo vertingosios savybės“, – galima perskaityti skelbime.

Pasak šio turto pardavėjų, tai suteikia galimybę naujiesiems savininkams ne tik atnaujinti namą, bet ir prisidėti prie vieno išlikusių tarpukario Kauno architektūros pavyzdžių išsaugojimo.

Namo plotas – 112,51 kv. m, iš jų net 52 kv. m sudaro rūsys ir pusrūsis, o gyvenamojoje dalyje yra penki kambariai. Jį supa senas sodas.

Už šį turtą prašoma 240 tūkstančių eurų.

Muziejaus steigti neplanuoja

Šią naujieną sužinoję kauniečiai ėmė svarstyti, kas laukia B.Brazdžioniui priklausiusio namo.

Kauno savivaldybės tarybos narė opozicionierė Audronė Jankuvienė sakė, kad pastate būtų galima įkurti B.Brazdžionio muziejų.

[[ge:lrytas:lrytas:43629296]]

„Jį būtų galima paversti Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu. Taip padaryta su Juozo Grušo ir Salomėjos Nėries namais. Šio muziejaus steigėjas yra ne Kauno miestas, o Kultūros ministerija“, – sakė politikė.

O kaunietis Albertas suabejojo, ar ministerija žino, kad šis namas parduodamas.

Tuo metu Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Ieva Jonilienė sakė, jog ministerijai ir Maironio lietuvių literatūros muziejui informacija, kad namas parduodamas, yra žinoma tik iš viešosios erdvės.

„Kultūros ministerija oficialaus kreipimosi šiuo klausimu nėra gavusi ir galimybės įsigyti šį namą nesvarstė“, – pranešė I.Jonilienė.

Giminės palikimą saugojo

Šio namo likimas sudėtingas, nes jam šeimininkų ieškoma ne pirmą kartą.

Name B.Brazdžionis gyveno penkerius metus, kol 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus.

Vėliau, 1991–2001 metais, apsistodavo jame, kai lankydavosi Lietuvoje.

Kadangi poetas su šeima gyveno JAV, Kalifornijoje, name Kaune apsilankydavo kartą per metus.

Todėl pastate nuolat gyveno ir jį prižiūrėjo B.Brazdžionio žmonos Aldonos dukterėčia Aušra Stanionytė.

Po poeto mirties 2002 metais namas liko JAV įsikūrusiai jo anūkei Dalytei Lovett. Namą prižiūrėjusi A.Stanionytė pablogėjus sveikatai 2011 metais iš jo taip pat išsikraustė.

Tuomet prižiūrėti pastatą buvo pasamdyta kaunietė Laima Užkurnienė.

2014 metų pabaigoje namą įsigijo JAV gyvenantis B.Brazdžionio giminaitis ir jo bičiulis – sporto pasaulyje žinomas kaunietis.

Išlaikyti buvo brangu

Vienas namo savininkų, gyvenantis Kaune, 2018 metais „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad iš D.Lovett buvo girdėjęs, jog jai šio turto išlaikymas per metus kainuodavo apie 10 tūkstančių dolerių.

Tokia suma susidarydavo dėl to, kad medinuke buvo tik senos neveikiančios krosnys, pastatas buvo šildomas elektra. Paveldėtoja dar mokėdavo ir žmonėms už namo priežiūrą.

„D.Lovett vis tikėjosi, kad savivaldybė ar valstybė perims namą, bet tokie planai liko tik valdžios atstovų žodžiuose. Niekas nesikeitė, ėmė kauptis skolos, todėl poeto anūkė namą nusprendė parduoti“, – pasakojo kaunietis.

Medinuke tilpo trys šeimos

Vyras, pasidomėjęs namo istorija, sužinojo, kad jis buvo pastatytas tarpukariu. Jo savininkai vėliau šalia pastatė mūrinį pastatą, todėl namuką pardavė B.Brazdžioniui.

Sovietiniais laikais pastatas priklausė Kauno valdžios fondui. Jame gyveno trys šeimos.

1991 metais namas buvo grąžintas poeto šeimai, bet buvo nugyventas, todėl šiek tiek paremontuotas. Kadangi ilgus metus jame gyveno netikri šeimininkai, jame beveik nieko autentiško nebuvo likę.

Bet poeto giminės norėjo, kad Kaune liktų dainiaus pėdsakas. O kad namą prižiūrėti būtų paprasčiau, pasiūlė kauniečiui tapti bendraturčiu.

[[ge:lrytas:lrytas:43629299]]

Paliko seną kompiuterį

Iš giminaitės perpirkti turtą paskatino ir vienas įvykis.

2012 metų vasarą namą prižiūrėjusi L.Užkurnienė, atsiklaususi savininkės D.Lovett, namą keliems mėnesiams išnuomojo prieštaringos reputacijos rašytojui Sauliui Stomai.

Jis rengėsi kandidatuoti į Seimą ir name įsirengė savo štabą. Tada kai kurie Kauno inteligentai piktinosi, kad teistas asmuo šeimininkauja B.Brazdžionio kabinete.

„Taip buvo siekiama gauti bent kiek nors pinigų namui išlaikyti. D.Lovett nebuvo girdėjusi, kas yra S.Stoma, todėl namą ir leido išnuomoti. Jis netrukus paliko štabą ir net seną savo kompiuterį. Įsigiję namą jį radome, L.Užkurnienė sakė, kad S.Stoma norės jį atsiimti, bet taip ir nepasiėmė“, – pasakojo kaunietis.

Dalį žemės parduoti atsisakė

Kai namas buvo nupirktas, naujieji savininkai jame rado tik B.Brazdžioniui dar priklausiusių knygų ir austų tautinių juostų, kurias poetas dovanų gavo įvairiomis progomis, paveikslų.

„Daiktus giminės išsivežė į Ameriką, kai ką padovanojo Biržų muziejui. Namas buvo visiškai nugyventas. Kai kuriuos langus iš vidaus aptraukėme plėvele, kad kiaurai nepūstų vėjas ir į vidų nepatektų drėgmė“, – pasakojo pastato bendraturtis.

Taip kuklus medinis namas, kuriame yra tik virtuvė, tualetas ir keli nedideli kambariai, buvo apsaugotas nuo irimo.

Kaunietis pasakojo, kad kai įsigijo namą, šalia buvo statomi nauji kotedžai. Statytojai siūlė parduoti dalį 8 arų sklypo. Ten galėjo iškilti naujas namas. Bet žemę parduoti kaunietis ir jo bičiulis atsisakė.

Pastato savininkai, aistringi motociklininkai, name norėjo įkurti motociklininkų klubą, svarstė, ką su pastatu daryti.

Kadangi medinukas saugomas ir jame nieko negalima keisti, istorinio namo bendraturtis galų gale nusprendė jį parduoti.

[[ge:lrytas:lrytas:43629300]]

Norinčiųjų apžiūrėti netrūksta

Buvusį B.Brazdžionio namą pardavinėjantis nekilnojamojo turto brokeris Vytenis Girčys pasakojo, kad, vos paskelbus apie galimybę įsigyti šį turtą, iš karto sulaukta susidomėjimo.

Socialiniuose tinkluose per pirmąsias dienas žmonės paliko kelis šimtus komentarų.

„Juokaujame, kad būtų visai neblogas muziejus, – žmonėms smalsu jį apžiūrėti ir pasvarstyti, kaip atrodytų gyvenimas istoriniame name“, – sakė V.Girčys.

Liko knygų spinta ir krosnis

Besidomintieji šiuo namu dažniausiai teiraujasi apie paveldosauginius apribojimus ir ar namas tinkamas gyventi žiemą.

„Namo būklė atitinka pastato amžių – autentiškos architektūrinės detalės nebuvo specialiai keičiamos ar restauruojamos ir yra išlikusios iki šių dienų.

Name yra išlikusi B.Brazdžionio laikais įrengta medinė sieninė spinta ir koklinė krosnis“, – pasakojo V.Girčys.

Brokeris prasitarė, kad tarp besidominčiųjų namu gali būti ir tų, kurie pastatą nori ne tik apžiūrėti, bet planuoja jį ir įsigyti.

„Toks turtas turi savo pirkėją. Dažnai jis gali tapti patrauklia investicija norint užsiimti trumpalaike nuoma.

Yra pavyzdžių, kai Kauno centre esantys tarpukario pastatai sutvarkomi, interjere atkuriama jų autentiška dvasia, o būstai nuomojami turistams, už išskirtinę ir įsimintiną viešnagės patirtį pasirengusiems mokėti daugiau“, – sakė V.Girčys.

Geriausia, jei liktų gyvenamuoju pastatu

Saulius Rimas

Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos

skyriaus vedėjas

„B.Brazdžionio namo vertingosios savybės yra dviejų aukštų stačiakampio plano pastato tūris, dvišlaitė stogo forma.

Taip pat pirmo ir cokolinio aukštų planas, kapitalinės rąstinės sienos pirmame ir betoninės cokoliniame aukštuose.

Saugomos ir autentiškos langų bei durų stačiakampės angos fasaduose.

Vertingos yra liaudiškos architektūros tradicijų fasadų kompozicija, fasadų architektūros tūrinės detalės – uždaras įstiklintas prieangis su geometrinio piešinio rėmais languose ir duryse bei jo dvišlaitis stogelis.

Saugoma fasadų apdaila ir puošyba – sienų apkalimo horizontaliomis lentelėmis tipas, stačiakampių, įvairių dydžių langų medinių apvadų tipai. Stalių ir kitų medžiagų gaminiai – stačiakampių, įvairaus dydžio langų skaidymas.

Vienos iš vertybių – ir filinginių vidaus vienvėrių durų tipas, įstiklintų vidaus dvivėrių filinginių durų tipas. Pirmo aukšto patalpų lubų apkalimo profiliuotomis dažytomis dailylentėmis tipas.

Vertinga sieninė spinta su aklinomis dažytomis durimis, sieninė medinė natūralaus medžio apdailos knygų spinta su įstiklintomis ir aklinomis durelėmis, baltų glazūruotų koklių krosnis.

Pastato savininkai visas išvardintas vertybes turėtų išsaugoti.

Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi namo paskirtis – gyvenamoji, todėl, mano nuomone, būtų geriausia, jei tokia ir išliktų.

Galbūt namą būtų galima pritaikyti administracinėms patalpoms.

Jei pastate savininkai norėtų įkurti viešbutį ir šiuo verslu užsiimti legaliai, statinio paskirtis turėtų būti pakeista į svečių namų.“

Kaune parduodamas namas, į kurį pirkėjai veržiasi kaip į muziejų: už jo sienų – ypatinga istorija