Maskvos namų bijo kaip velnias kryžiaus (1)

Seimo narys Artūras Zuokas prieš kelias dienas kreipėsi į konservatorių partijos, kurios narys yra Valdas Benkunskas, vadovybę prašydamas įvertinti mero veiksmus dėl Maskvos namų ir beveik prieš ketverius metus vilniečiams duoto, tačiau iki šiol neįvykdyto pažado.

2022 metų spalį, dar būdamas vicemeru ir artėjant savivaldos rinkimams, V.Benkunskas viešai skelbė: „Tereikia politinės valios ir šis šnipų taškas grius.“

Tačiau dabar V.Benkunsko vadovaujama savivaldybė teisme kratosi Maskvos namų perėmimo, teigdama, kad jis miestui užkrautų nepagrįstą finansinę naštą jį nugriaunant.

A.Zuokas priminė ir kitą dar konkretesnį V.Benkunsko pažadą, kad Maskvos namai bus nugriauti iki 2023 metų pabaigos.

Seimo nario nuomone, dar keisčiau atrodo tai, kad V.Benkunsko vadovaujama savivaldybė teismuose ginčija bankroto procese priimtą sprendimą perduoti šį objektą Vilniui. Praėjusią savaitę dėl šio ginčo vyko dar vienas teismo posėdis.

Savivaldybė yra viena iš dviejų viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ dalininkių. Kita dalininkė – Maskvos miesto įmonė Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centras.

Tad savivaldybė turi vieną iš dviejų dalininkų balsų, o žemę, kurioje stovi pastatas, savivaldybė valdo patikėjimo teise.

„Susidaro sunkiai paaiškinama situacija. Konservatorių politikas prieš rinkimus žadėjo Maskvos namus nugriauti ir tvirtino, kad tam tereikia politinės valios. Tačiau tapęs meru pažado neįvykdė, o dabar jo vadovaujama savivaldybė teisiniame procese priešinasi objekto perdavimui. Jeigu tikslas iš tiesų yra kuo greičiau užbaigti Maskvos namų istoriją, kodėl Vilnius kovoja prieš galimybę perimti objekto kontrolę?“ – klausė A.Zuokas.

A.Zuoko teigimu, savivaldybei perėmus objektą V.Benkunskas galėtų imtis veiksmų savo viešam pažadui įgyvendinti. Tačiau, jo nuomone, prieš griaunant pastatą turėtų būti įvertintas ir racionalesnis jo panaudojimas.

„Jeigu teisiškai ir techniškai įmanoma pašalinti savavališkos statybos padarinius, protingiau būtų pastatą išsaugoti ir panaudoti vilniečių poreikiams.

Dar 2023 metais siūlėme jį perduoti Tarptautinei Ukrainos mokyklai ir Ukrainos kultūros centrui. Pastatas, finansuotas Rusijos pinigais ir turėjęs tapti Maskvos namais, galėtų tapti Ukrainos mokykla“, – teigė A.Zuokas.

Jis konservatorių vadovybės taip pat prašo įvertinti, ar užsitęsusi Maskvos namų istorija nedaro žalos pačios partijos autoritetui ir jos deklaruojamai nuosekliai politikai Rusijos atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismas neseniai paskelbė, kad įstaigos nemokumo administratorius „Šatrijos biuras“ negali disponuoti Maskvos namais – savavališkai statytu objektu, nes neturi jo nuosavybės teisių.

Anot teismo, „Šatrijos biuras“ teises į Maskvos namus įgautų tik likvidavus neteisėtą statybą.

Teismui ieškinį teikusi savivaldybė abejojo, ar Maskvos namų kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ – gegužės pradžioje galėjo priimti sprendimą nurašyti pastatą. Anot jos, nebaigtas statyti pastatas yra bevertis, jo perėmimas savivaldybei užkrautų nepagrįstą finansinę naštą jį nugriaunant.

„Siekis perduoti pastatą savivaldybei yra nesąžiningas, galimai norima išvengti teisinių pareigų, susijusių su pastato griovimu, o savivaldybė, kaip viešojo administravimo ir vietos savivaldos subjektas, savo finansus turi naudoti racionaliai – ji negali prisiimti įsipareigojimų už kitą asmenį“, – tikino sostinės valdžia.

Rugpjūčio pradžioje V.Benkunskas tikino, kad derybos dėl Maskvos namų griovimo artėja prie pabaigos, o susitarimą tikimasi pasiekti artimiausiomis savaitėmis.

Pasak sostinės vadovo, vyksta techniniai ir procedūriniai derinimai tarp pastato bankroto administratoriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei savivaldybės. Siekiama pasirašyti bendrą sutartį, kuri leistų pastatą nugriauti neišleidžiant viešųjų lėšų.

V.Benkunskas tvirtino iš premjero Mindaugo Sinkevičiaus išgirdęs palaikymą tokiam problemos sprendimo modeliui. Pasak jo, dabar svarbiausia neįstrigti procedūrose.