Stebėdamas, kaip greitai statybininkai paslėpė atkastą senovinį rūsį Šnipiškėse, istorijos tyrinėtojas ir knygų autorius Gediminas Kulikauskas svarstė, kad panašių atvejų yra daug.

Po žeme radus senieną kviesti archeologus, kultūros paveldo specialistus ar palaidoti lyg nieko nebuvę?

Pastebėjęs ties Žalgirio ir Kernavės gatvių sankirta vieną dieną atkastą, o kitą dieną žemėmis užpiltą akmenimis grįstą rūsį G.Kulikauskas svarstė, jog tokiais atvejais archeologiniai tyrinėjimai turi būti pagreitinti, kad jų netektų laukti mėnesius.

Juk statybos – tai sudarytos sutartys, įsipareigojimai.

[[ge:lrytas:lrytas:33346734]]

Tačiau archeologai kartais to nesupranta.

Fotografavo daug praeivių

G.Kulikausko žodžiais, jis negalįs teigti, kad tai buvo bandymas nuslėpti rūsį.

Atkasto rūsio vaizdas buvo įspūdingas, jį fotografavo praeiviai.

[[ge:lrytas:lrytas:39196285]][[ge:lrytas:lrytas:40973635]][[ge:lrytas:lrytas:41564317]]

Vilnietis spėjo, kad tai XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios vyno rūsys ar ledainė, nors gali būti ir nuotekų kolektorius. Jam apmaudu, kad šie skliautai nebus integruoti į šioje vietoje statomą pastatą, nes tai būtų jo privalumas.

Gali pridaryti nuostolių

G.Kulikauskas patvirtino, kad susidūrę su praeities liekanomis žmonės stengiasi tai nuslėpti ir tokių atvejų Lietuvoje gali būti dešimtys, o gal net šimtai: „Nenorėdami įklimpti į archeologinį tyrinėjimą ar biurokratizmą, nemato reikalo skelbti apie radinius, dėl kurių net gali patirti nuostolių.“

G.Kulikausko žodžiais, galima dėl to liūdėti ar piktintis, bet tikrovė yra tokia.

Dėl archeologinių tyrinėjimų užsitęsė ir Vokiečių gatvės rekonstrukcija, kai buvo atkasti viešbučio „Europa“ pamatai ir rūsiai.

Slėpė net mamuto kaulus

Radinių slėpimas – nenauja problema, ji egzistavo ir prieš kelis dešimtmečius.

Taip nutiko ir 1957 metų vasarą, kai Smėlio gatvėje darbininkai tiesė kanalizacijos vamzdžius. Iškasus 3,5 metro gylio duobę žemės darbus nutraukė netikėtas radinys – stambūs kaulai.

Darbininkai nutarė radinį nukapoti ir jo dalis išmesti į šalia buvusią duobę.

Vis dėlto vienas iš darbų vykdytojų apie rastus kaulus pranešė institucijoms.

Kaulus ištyrę Istorijos instituto darbuotojai nustatė, kad tai – mamuto kojos kaulai. Žemės darbai kuriam laikui buvo nutraukti, o teritorija išžvalgyta.

Porą savaičių trukę kasinėjimai davė vaisių – kiek giliau ir platesnėje teritorijoje buvo rastos dvi mamuto iltys, apatinis žandikaulis, stuburo narelis, priekinė dešinė ir galinė dešinė kojos.

Tai yra ne tik didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione atrastas paleontologinis radinys, bet ir pilniausias Lietuvos teritorijoje atrastas mamuto skeletas. Radiniai šiuo metu saugomi ir eksponuojami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

Šnipiškėse atkasė įspūdingą radinį – po paros jo nebeliko: prabilo apie tai, kas vyksta sostinės statybvietėse