Viešojoje erdvėje pasklidus nuotraukoms, kuriose ant T. Ševčenkos g. 16A pastato matyti didelė terasa, augalai, poilsio zona ir į gyvenamąjį būstą panašios patalpos, kilo klausimų, kokiu pagrindu šis objektas atsirado ir kaip jo statybų teisėtumą vertino atsakingos institucijos.
Lrytas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir paprašė paaiškinti šios istorijos aplinkybes.
Inspekcijos pateikta informacija gerokai keičia iki šiol viešojoje erdvėje skambėjusį šios istorijos vaizdą.
Akibrokštas Vilniaus senamiestyje: remontavo sandėliuką, o dygsta namas
VTPSI nurodo, kad ant T. Ševčenkos g. 16A stogo matomas objektas nėra atskiras naujai pastatytas privatus namas. Inspekcijos teigimu, tai 2008–2009 metais rekonstruotos gamybinės paskirties pastatui priklausančios techninės patalpos.
Pasak VTPSI, rekonstrukcija buvo atlikta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 metų liepos 22 dieną išduotą statybos leidimą. Rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu šis leidimas išduotas, buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe.
Inspekcija taip pat nurodo, kad antstatas matomas 2009–2010 metų viešai prieinamose ortofotografinėse nuotraukose.
VTPSI dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų objektą tikrino dar 2023 metais. Patikrinimo metu ant pastato stogo buvo užfiksuotas antstatas ir atlikta fotofiksacija.
Susiję straipsniai
Taigi antstatas inspektoriams buvo žinomas ir patikrinimo metu užfiksuotas.
Pasak VTPSI, įvertinus surinktą informaciją ir statybos dokumentus nebuvo nustatyta pagrindo konstatuoti neteisėtus statybos darbus.
Inspekcija taip pat nurodo, kad 2008–2009 metais atlikta pastato rekonstrukcija, pagal patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, atitiko 2008 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą.
Kitas viešai keliamas klausimas – bendraturčių sutikimai. VTPSI pažymi, kad tais atvejais, kai tokie sutikimai pagal teisės aktus yra būtini, jų pateikimas ir atitiktis teisės aktų reikalavimams vertinami statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Sprendimą išduoti šį dokumentą šiuo atveju priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vertinusi kartu su projektu pateiktus dokumentus.
Tačiau VTPSI atsakymas neapima visų klausimų, kurie kyla žvelgiant į dabartinę situaciją.
Viešojoje erdvėje teigiama, kad ant stogo esančiose patalpose įrengtas trijų kambarių būstas, pirtis ir baseinas. Nuotraukose taip pat matyti didelė terasa, lauko baldai, augalai ir poilsio zona.
Inspekcija šių aplinkybių nevertina kaip statybos teisėtumo klausimo. O pabrėžia, kad statybos teisėtumo ir patalpų faktinio naudojimo klausimai priklauso skirtingoms priežiūros sritims. Statybos valstybinę priežiūrą vykdo VTPSI, o statinių naudojimo priežiūra teisės aktais priskirta savivaldybių administracijoms.
Statinių naudojimo priežiūra yra priskirta savivaldybių administracijoms. Todėl klausimas, ar užbaigtas statinys arba jo patalpos faktiškai naudojami pagal nustatytą paskirtį, šiuo atveju priklauso Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai.
VTPSI taip pat atkreipia dėmesį, kad T. Ševčenkos g. 16A pastato paskirtis iki šiol nėra pakeista – tai gamybinės paskirties pastatas.
Vilniaus m. savivaldybės komentaras:
„2008 metais pastatas buvo rekonstruotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą.
Dviejų patalpų savininkai kreipėsi į likusių pastate esančių patalpų savininkus dėl sutikimų atlikti rekonstrukcijos darbus gavimo. Pastate buvo 30 patalpų. Kartu su prašymu gauti statybos leidimą rekonstrukcijai, buvo pateikti daugiau nei pusės patalpų savininkų rašytiniai sutikimai.
Pastato stogas buvo galimai avarinės būklės, nesaugus ir galėjo įgriūti. Ant stogo buvo susikaupusi gausybė šiukšlių, kurios taip pat blogino pastato stogo būklę. Visgi dauguma pastato patalpų savininkų nesutiko finansiškai prisidėti prie stogo tvarkymo.
Todėl buvo pasiektas kompromisinis variantas: pastato stogas buvo tvarkomas dviejų patalpų savininkų, kurie kreipėsi dėl statybos leidimo patalpų rekonstrukcijai, lėšomis.
Pastato patalpų savininkų dauguma sutiko, kad būtų atlikti rekonstravimo darbai, tarp jų – rekonstruojamos lifto variklio skyriaus ir ventkameros techninės patalpos ant stogo bei įrengiamas papildomas išėjimas ant stogo iš minėtų patalpų.
Sutikimuose papildomai buvo konstatuota, kad neprieštaraujama, jog stogo dalis, esanti ant pastato, būtų renovuojama, prižiūrima ir būsimi remonto darbai atliekami minėtų kelių patalpų savininkų lėšomis.
Atlikus statybos darbus, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktos statybos užbaigimo procedūros ir 2009–12-23 gautas pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
Patalpos, esančios ant pastato stogo, yra buvusios techninės patalpos. Jos eksploatuojamos, prižiūrimos ir remontuojamos pastato loftų bendruomenės.
Pagal pateiktą informaciją, šiomis patalpomis gali naudotis visi pastato bendrasavininkai, pasirašę rekonstrukcijos sutikimus – tai yra bendra erdvė, kuri nėra suformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu ir nėra registruota Nekilnojamojo turto registre.
Pastato loftų bendruomenė tvarko ir prižiūri stogą, įskaitant šias patalpas, apmoka visas komunalines, stogo eksploatacijos ir priežiūros sąskaitas. Patalpos naudojamos kaip pastato gyventojų poilsio, kūrybinė erdvė.
Savivaldybė nėra gavusi skundų dėl minimo adreso ir jame esančių patalpų galimo naudojimo ne pagal paskirtį, todėl patikrinimas nebuvo atliekamas. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, Vilniaus miesto savivaldybė ketina atlikti papildomą patalpų patikrinimą.
Pažymėtina, kad savivaldybės administracija nėra įgaliota atlikti statybos darbų teisėtumo ar konstatuoti, jog statybos darbai įvykdyti teisėtai ar neteisėtai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, valstybinę statybų priežiūrą atlieka įgaliota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, tad sprendimus dėl įvykdytų statybos darbų teisėtumo gali priimti tik minėta institucija.“