Viena galimybių daugiabučių gyventojams – priedangai pritaikytas namo rūsys, o jei daugiabutį planuojama atnaujinti, tokius darbus galima numatyti kartu su modernizacija.
Gyventojams dar trūksta praktinių žinių
Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas pasakoja, kad veda mokymus ir iš savo patirties gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms galėtų įvertinti maždaug penkiais balais iš dešimties. Pasak jo, žmonėms vis dar trūksta praktinių žinių, kaip pirmiausia pasirūpinti savimi ir artimaisiais, kol pagalbą galės suteikti tarnybos. Priedanga šiuo atveju yra viena pasirengimo dalių.
Susiję straipsniai
„Priedangos labai reikalingos – kilus pavojui jos suteikia žmonėms vietą greitai pasislėpti ir gali apsaugoti nuo sprogimo bangos, nuolaužų ar kitų grėsmių.
Nemažai daugiabučių turi tvirtų konstrukcijų rūsius, todėl naudinga įvertinti galimybę juos tam pritaikyti. Svarbu tuo pasirūpinti iš anksto, kol dar turime laiko“, – teigia Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas.
G.Bagdonas pabrėžia, kad šiandienos saugumo situaciją sunku vertinti pagal vieną konkretų scenarijų. Greta Rusijos karo prieš Ukrainą išlieka ir hibridinių veiksmų – sabotažo, kibernetinių atakų, bandymų sutrikdyti kritinės infrastruktūros veiklą ar kitais būdais kelti sumaištį – rizika. Būtent dėl tokio neapibrėžtumo svarbu ruoštis iš anksto, o ne laukti momento, kai grėsmė taps akivaizdi.
„Karas nėra matematika, kur dukart du visada lygu keturi, jis sunkiai nuspėjamas. Todėl reikia vertinti ir blogiausią scenarijų, klausti savęs: kas būtų, jeigu? Geras pasirengimas nereiškia, kad karas būtinai bus. Priešingai, jeigu gerai ruošiamės, galbūt jo ir nebus“, – sako G.Bagdonas.
Priedangai būtini saugūs įėjimai ir išėjimai
Kad rūsys galėtų būti pritaikytas priedangai, svarbu įvertinti ne tik jo konstrukcijas, bet ir patalpų būklę, jų plotą, galimybę saugiai į jas patekti ir iš jų pasišalinti. Patalpose neturėtų būti laikoma degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų, o vietos turi pakakti numatytam žmonių skaičiui.
„Statybos techniniame reglamente numatyta, kad judėjimo takai, taip pat įėjimas į priedangą ir išėjimas iš jos turi būti pritaikyti riboto judumo asmenims. Jei tokios galimybės nėra, turi būti užtikrinta galimybė riboto judumo asmenį nugabenti į patalpą ir iš jos išgabenti padedant kitiems žmonėms“, – atkreipia dėmesį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis.
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, vienas priedangai numatomų pasišalinimo sprendimų gali būti požeminis avarinio išėjimo tunelis. Jis suteiktų galimybę žmonėms pasišalinti ir tuo atveju, jei pagrindinis išėjimas dėl pastato griūties taptų neprieinamas.
Rūsio pritaikymą priedangai galima įtraukti į modernizacijos projektą
Nuo 2024 metų rūsio pritaikymas priedangai yra viena Daugiabučių namų modernizavimo programos priemonių, todėl šiuos darbus galima planuoti kartu su kitais pastato atnaujinimo darbais.
„Jeigu namą nuspręsta modernizuoti, verta kartu pagalvoti ir apie rūsį – įvertinti, kokių sprendimų reikėtų, kad oro pavojaus atveju jis galėtų atlikti priedangos funkciją. Taip vienu metu galima spręsti ne tik energinio efektyvumo, bet ir gyventojų saugumo klausimus“, – sako E.Petrauskas.
Dalis priedangai reikalingų darbų gali sutapti su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, tai gali būti šildymo, karšto vandens ar vėdinimo sistemų atnaujinimas, padedantis užtikrinti žmonėms būtinas sąlygas patalpoje pavojaus atveju. Šioms priemonėms, taip pat kitiems darbams, tokiems kaip rūsio patalpų pertvarkymas ar avarinio išėjimo įrengimas, suteikiama valstybės parama.
Šia galimybe jau naudojasi ir modernizuojamų daugiabučių gyventojai. Vilniuje, Pušų g., atnaujinamame penkiaaukštyje rūsį numatyta pritaikyti priedangai – įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti sienas apsaugai nuo sprogimo, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotosiomis. Bendra šių darbų vertė – 15 tūkst. eurų.
Svarbu ne tik tinkamai įrengti priedangą, bet ir pasirūpinti, kad ja bet kada būtų galima naudotis. D.Antanaitis atkreipia dėmesį, kad daugiabučių rūsiuose neretai užkraunami įėjimai ir laiptai, laikomos degiosios ar kitos pavojingos medžiagos, o pačios patalpos ne visada reguliariai tikrinamos. Dėl to kilus pavojui rūsys gali būti sunkiai pasiekiamas, užlietas ar kitaip netinkamas žmonėms pasislėpti.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.