Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. liepą išnagrinėjo bylą, kurioje išaiškino, kad vien nuosavybės teisė į filmuojamą teritoriją dar nereiškia, jog joje galima nevaržomai vykdyti vaizdo stebėjimą.
Kamera filmavo ir kito žmogaus naudojamą teritoriją
Ginčas kilo dėl privačiame žemės sklype įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, į kurios stebėjimo lauką pateko ir sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas – teisė šia teritorija naudotis kitam asmeniui.
Susiję straipsniai
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) buvo nurodžiusi tokį stebėjimą nutraukti, atitinkamai sureguliuoti kamerą arba naudoti vaizdo filtrus, kuriais būtų paslepiama servitutinė teritorija. Taip pat nurodyta sunaikinti šia kamera padarytus įrašus.
LVAT pabrėžė, kad vertinant vaizdo stebėjimo teisėtumą svarbu ne tik tai, kam priklauso žemė, bet ir kas turi teisę ja naudotis bei ar į kameros stebėjimo lauką patenka kiti žmonės.
Vien noro apsaugoti turtą gali nepakakti
Jeigu kamera fiksuoja kitų žmonių naudojamą teritoriją ir leidžia juos identifikuoti, būtina įvertinti, ar tokiam asmens duomenų tvarkymui yra teisėtas pagrindas.
Vien paaiškinimo, kad kamera reikalinga turtui ar saugumui užtikrinti, konkrečioje situacijoje gali nepakakti.
Kai stebėjimas grindžiamas teisėtu interesu apsaugoti savo turtą, turi būti įvertinta, ar toks stebėjimas iš tiesų būtinas ir ar filmuojamo žmogaus teisės bei interesai nėra viršesni.
Teismas taip pat priminė duomenų kiekio mažinimo principą – kamera neturėtų fiksuoti daugiau, nei būtina konkrečiam teisėtam tikslui pasiekti.
Todėl prieš nukreipiant kamerą į platesnę teritoriją reikėtų įvertinti, ar turto apsaugos negalima užtikrinti pakeitus jos filmavimo kampą, susiaurinus stebėjimo lauką arba naudojant privatumo zonas.
Įrašai buvo saugomi ilgą laiką
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad kamera galėjo rodyti vaizdą realiuoju laiku, o užfiksavus judesį į telefono programėlę buvo siunčiamas trumpas vaizdo įrašas. Įrašai programėlėje buvo saugomi ilgą laiką.
LVAT atkreipė dėmesį, kad pats kameros savininkas turi gebėti pagrįsti, jog jo vykdomas vaizdo stebėjimas atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus.
Šiuo atveju VDAI tyrimo metu nebuvo pateikta pakankamai duomenų, įrodančių, kad kito asmens filmavimas buvo būtinas siekiant apsaugoti turtą ir kad kameros savininko interesas buvo viršesnis už filmuojamo žmogaus teises.
Taigi net ir savo sklype įrengtos kameros matymo laukas neturėtų būti pasirenkamas neatsižvelgiant į kitų žmonių privatumą. Jeigu į jį patenka kitų asmenų naudojama teritorija, būtina įvertinti, ar toks stebėjimas teisėtas ir ar to paties tikslo negalima pasiekti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis.