Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmą būstą perkantiems gyventojams atsirado daugiau galimybių, nes tam tikrais atvejais minimalus pradinis įnašas gali siekti 10 proc. perkamo būsto vertės. Tai gali reikšmingai sutrumpinti kelią iki pirmo būsto, bet kartu nereiškia, kad paskola automatiškai tampa lengvai pakeliama.
Lietuvos bankas nurodo, kad 10 proc. pradinio įnašo scenarijus gali būti taikomas tada, kai kredito gavėjas sudaro pirmąją būsto kredito sutartį gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti ar statyti, o jis arba bendraskolis sutarties metu neturi ir per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto.
Kitaip tariant, mažesnis pradinis įnašas gali būti aktualus daliai pirmo būsto pirkėjų, bet tai nėra bendra taisyklė visiems. Be to, kredito davėjas kiekvieną paraišką vertina individualiai ir gali prašyti didesnio pradinio įnašo, jei mato didesnę riziką.
Susiję straipsniai
10 proc. įnašas mažina santaupų poreikį, bet didina paskolos sumą
Pagrindinis mažesnio pradinio įnašo privalumas aiškus: reikia mažiau sukauptų pinigų. Pavyzdžiui, perkant 200 000 Eur vertės būstą, 10 proc. pradinis įnašas būtų 20 000 Eur, o 15 proc. – 30 000 Eur. Skirtumas siekia 10 000 Eur, ir daugeliui pirmo būsto pirkėjų tai gali būti labai reikšminga suma.
Tačiau yra ir kita pusė. Su 10 proc. įnašu reikia skolintis daugiau. Tame pačiame 200 000 Eur pavyzdyje paskolos suma su 10 proc. įnašu būtų apie 180 000 Eur, o su 15 proc. įnašu – apie 170 000 Eur. Didesnė paskolos suma paprastai reiškia didesnę mėnesio įmoką ir didesnę bendrą per visą laikotarpį sumokamų palūkanų sumą.
Todėl 10 proc. įnašo galimybę verta vertinti ne kaip automatinį atsakymą, o kaip vieną iš scenarijų. Ji gali padėti greičiau pradėti būsto pirkimo procesą, tačiau kartu reikia pasitikrinti, ar didesnė paskolos suma vis dar tilptų į šeimos biudžetą.
Pavyzdys: kaip keičiasi paskolos suma perkant 200 000 Eur būstą
Pajamos svarbios ne mažiau nei santaupos
Net ir sukaupus reikiamą pradinį įnašą, paskola nebūtinai bus suteikta. Kredito davėjas vertina ne tik santaupas, bet ir tvarias pajamas, jų stabilumą, darbo ar veiklos istoriją, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir perkamo būsto vertę.
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. būsto paskolos galimybės vertinamos taikant vieną 50 proc. pajamų ribą, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Tai reiškia, kad visos mėnesio kredito įmokos kartu – būsto paskola, lizingai, vartojimo kreditai, kredito kortelės ar kiti finansiniai įsipareigojimai – neturėtų viršyti pusės tvarių mėnesio pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu namų ūkio tvarios mėnesio pajamos siekia 2 500 Eur, teorinė visų kredito įmokų riba būtų 1 250 Eur. Jei žmogus jau moka 300 Eur automobilio lizingą, būsto paskolos įmokai lieka ne 1 250 Eur, o apie 950 Eur. Šis skirtumas gali reikšmingai sumažinti galimą paskolos sumą.
Dėl to prieš pradedant aktyviai žiūrėti skelbimus verta susidaryti ne tik norimo būsto, bet ir savo mėnesio finansų paveikslą: kiek pajamų gaunama, kiek jau skiriama įsipareigojimams ir kokia įmoka iš tiesų būtų patogi.
Ką verta pasitikrinti prieš pradedant būsto paieškas
Dažna pirmo būsto pirkėjų klaida – pirmiausia rinktis būstą, o tik vėliau aiškintis, ar bankas galėtų finansuoti tokį pirkinį. Praktikoje saugiau pradėti nuo skaičių: kokios vertės būstas realiai įperkamas, kiek reikės pradinio įnašo, kokia būtų paskolos suma ir ar mėnesio įmoka neviršytų patogios ribos.
Prieš pradedant aktyviai žiūrėti skelbimus, verta pasitikrinti, kiek paskolos galite gauti pagal savo pajamas, turimus įsipareigojimus, paskolos terminą ir pradinį įnašą. Tokį preliminarų scenarijų galima pasitikrinti portale PaskoluSkaiciuokle.lt.
Šis skaičiavimas nepakeičia banko vertinimo, tačiau padeda geriau pasiruošti pokalbiui su kredito davėju. Pirkėjas aiškiau mato, kur yra jo komforto riba, kiek paskolą keičia palūkanų norma ir kaip įtaką daro jau turimi įsipareigojimai.
Svarbu skaičiuoti ne tik optimistinį, bet ir atsargesnį scenarijų. Jeigu paskola atrodo pakeliama tik su labai žema palūkanų norma, verta pagalvoti, kas nutiktų pasikeitus EURIBOR ar kitoms paskolos sąlygoms.
Pradinis įnašas nėra visas būsto pirkimo biudžetas
Kita dažna klaida – manyti, kad sukaupus pradinį įnašą būsto pirkimo biudžetas jau paruoštas. Iš tikrųjų perkant būstą dažnai atsiranda papildomų išlaidų: turto vertinimas, notaras, registravimo mokesčiai, draudimas, persikraustymas, remontas, baldai, buitinė technika ar įrengimas.
Jeigu visos santaupos panaudojamos vien pradiniam įnašui, po sandorio gali nelikti finansinio rezervo. Tai ypač rizikinga, kai perkamas senesnis būstas, planuojamas remontas arba šeimos pajamos nėra visiškai stabilios.
Todėl pirmo būsto pirkėjams verta iš anksto atskirti dvi sumas: kiek reikia minimaliam pradiniam įnašui ir kiek papildomai reikėtų saugiam įsikūrimui. Kartais geresnis sprendimas yra pirkti šiek tiek pigesnį būstą, bet po sandorio turėti rezervą, nei išnaudoti visas santaupas maksimaliam pirkiniui.
Kokios klaidos gali brangiai kainuoti
Pirmo būsto pirkimas dažnai susijęs su emocijomis, todėl finansinius skaičiavimus lengva nustumti į antrą planą. Tačiau būtent jie padeda išvengti sprendimų, kurie vėliau tampa našta.
Viena iš klaidų – skaičiuoti tik norimą būsto kainą ir pradinį įnašą, bet neįtraukti esamų įsipareigojimų. Automobilio lizingas ar vartojimo paskola gali atrodyti nedidelė, bet bankui tai yra reali mėnesio finansinė našta.
Kita klaida – rinktis maksimalią paskolos sumą vien todėl, kad ji teoriškai pasiekiama. Maksimali suma nebūtinai yra patogi suma. Būsto paskola turi būti pakeliama ne tik paskolos gavimo dieną, bet ir po metų, trejų ar dešimties, kai gali pasikeisti pajamos, šeimos sudėtis, išlaidos ar palūkanų aplinka.
Trečia klaida – pamiršti, kad pirmas būstas nėra tik finansinis sandoris. Tai ir gyvenimo sprendimas, kuriam reikės papildomų išlaidų, laiko ir rezervų.
Kada 10 proc. įnašas gali būti naudingas
Mažesnis pradinis įnašas gali būti labai naudingas tiems pirmo būsto pirkėjams, kurių pajamos stabilios, kredito istorija tvarkinga, o pagrindinė kliūtis yra būtent santaupų sukaupimas. Tokiu atveju 10 proc. įnašas gali sutrumpinti laiką iki būsto įsigijimo.
Jis taip pat gali būti naudingas, kai pirkėjas nori dalį santaupų palikti rezervui, nesiruošia visko skirti pradiniam įnašui ir supranta, kad didesnė paskolos suma reiškia didesnę įmoką.
Tačiau jeigu pajamos ribinės, jau yra kitų įsipareigojimų arba planuojamas brangesnis būstas, mažesnis įnašas gali ne padėti, o tik padidinti finansinę įtampą. Tokiu atveju verta svarstyti pigesnį būstą, didesnį pradinį įnašą arba ilgesnį pasiruošimo laiką.
Būsto paieškas verta pradėti nuo skaičių
10 proc. pradinis įnašas gali palengvinti pirmo būsto pirkimą, tačiau jis neišsprendžia viso finansinio klausimo. Reikia suprasti, kokio dydžio paskola realiai įperkama, kaip ją keistų palūkanų norma, kiek jau turimų įsipareigojimų mažina galimybes ir kiek santaupų liks po sandorio.
Todėl pirmo būsto paieškas verta pradėti ne nuo brangiausių patikusių skelbimų, o nuo realaus biudžeto. Kuo aiškiau žmogus žino savo ribas, tuo lengviau rinktis būstą, kalbėtis su banku ir priimti sprendimą, kuris bus pakeliamas ne tik šiandien, bet ir ateityje.