Baltupio gatvės 39-ajame name perdangoje tarp antrojo ir pirmojo aukštų trūko karšto vandens vamzdis. Problema nemenka, bet įveikiama. Tačiau nepavyksta įveikti viršuje esančio buto šeimininkų užsispyrimo – jie septintą mėnesį neleidžia likviduoti avarijos.

Pelėsis, nusilupę tapetai ir lubų dažai, nuo drėgmės deformavęsi baldai.

Tai nuostoliai, kuriuos patiria Baltupio gatvės 39-ojo namo dviejų pirmojo aukšto butų gyventojai. Jų gali būti ir daugiau, nes kiekvieną akimirką perdangoje esantis vamzdis gali smarkiau pratrūkti ir užlieti butus.

Kaimynams viršuje tai nė motais. Jie jau trečią kartą neįsileido namo administratoriaus samdytų rangovų, atėjusių likviduoti avarijos, – esą dėl to tektų nuplėšti vamzdžius dengiančias plyteles.

[[ge:lrytas:lrytas:27140601]]

Jaučiasi pelėsio kvapas

Viename iš pirmojo aukšto butų nuolat įjungtas drėgmės surinktuvas, atidaryti virtuvės spintelių stalčiai, kuriuose sudėti stalo įrankiai.

Namo gyventoja Neringa Jurkštaitienė paaiškino, kad džiovinti patalpas tenka dėl pelėsio, kurio kvapas jau jaučiasi bute.

Pažvelgus į tarpą tarp sienos ir baldų matyti, kaip drėgmė sugadinusi sieną, lubas.

[[ge:lrytas:lrytas:42835331]][[ge:lrytas:lrytas:39379998]][[ge:lrytas:lrytas:41214004]]

N.Jurkštaitienė guodžiasi bent tuo, kad drėgmė jos bute pradėjo kauptis nuo birželio mėnesio. Pastebėjusi kelis taškelius moteris iš pradžių manė, kad jie atsirado nuo garų surinktuvo. Tačiau vėliau paaiškėjo tikroji priežastis.

O kaimyno butą drėgmė niokoja jau nuo vasario mėnesio.

N.Jurkštaitienės butas suremontuotas prieš Naujuosius metus, sumontuoti nauji baldai, virtuvės technika. Moteris minėjo, kad vien baldai, kurių dalis jau sugadinta, kainavo 3 tūkst. eurų.

Turtas apdraustas, bet butas yra pirmajame aukšte. Jeigu įvykus didesnei avarijai jis būtų ilgiau tuščias, gali būti, kad kliokiantį vandenį kaimynai pastebėtų ne iš karto. Juk apačioje rūsys.

Savivaldybė net neatsakė

Viename iš Baltupio gatvės 39-ojo namo administratoriaus numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktų užfiksuota, kad situacija kritinė – magistralinis karšto vandens vamzdis prarūdijęs ir trūkęs, būtinas skubus konstrukcijų ardymas ir nedelsiant atliekamas avarinės atkarpos keitimas, kartu pakeičiant ir šalto vandens vamzdį.

Šis aktas pasirašytas prieš keturis mėnesius, tačiau padėtis iki šiol nesikeičia.

Antrojo aukšto gyventojai, tris kartus neįsileidę likviduoti avarijos atvykusių specialistų, pareiškė, kad jie išdaužys plyteles, pridarys nuostolių.

Jie iki šiol nenori suprasti, kad patirs nemenkų nuostolių, jei karštas vanduo užlies du apačioje esančius butus. Jie abu apdrausti, tad draudimo bendrovė atlyginti nuostolius reikalaus iš kaltininkų.

Vienas iš namo administratoriaus rangovų, įsitikinęs, kad nepavyks atlikti avarijos likvidavimo darbų, paaiškinime nurodė, jog antrojo aukšto gyventojai filmavo atvykusius specialistus, grasino iškviesti policiją ar apsaugininkus.

Apie tai, kad kaimynai neįsileidžia namo administratoriaus, N.Jurkštaitienė rašė bent trims asmenims savivaldybėje, klausė, ką daryti, siuntė nuotraukas. Atsakymo nė iš vieno nesulaukė.

Sulaukė ne vieno patarimo

Nesulaukusi pagalbos iš savivaldybės ir namo administratoriaus N.Jurkštaitienė gavo patarimų iš paprastų vilniečių. Vienas jų paremtas asmenine patirtimi.

Situacija buvo panaši – kaimynai viršuje neleido pakeisti nuolat pratrūkstančio vamzdžio, nes esą neseniai suremontavo butą.

Viena avarija įvyko buto apačioje savininkei atostogaujant. Kadangi nieko nebuvo namuose, namo administratorius sugalvojo po šiais dviem butais įrengti laikiną sklendę.

Vanduo nebuvo tiekiamas dviem vieno virš kito esančių butų gyventojams.

Kai užlieto buto savininkė grįžo iš atostogų ir namo administratorius išsiaiškino, kad vamzdis prakiuręs virš jos būsto, įrengė dar vieną laikiną sklendę. Vanduo nebuvo tiekiamas tik butui, kurio šeimininkas nesutiko remontuoti vamzdžio.

Daugiau nei porą mėnesių jis kentėjo be vandens, kol sutiko nulupti kelias plyteles ir leido pakeisti vamzdį.

Laikas – labai svarbus

Baltupio gatvės 39-ąjį namą administruojančios bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis patvirtino, kad tokių situacijų, kai dėl vieno gyventojo veiksmų užsitęsia visam namui svarbios avarijos likvidavimas, pasitaiko: „Laimei, jos nėra kasdienės, tačiau beveik visada tampa rimtu išbandymu visai namo bendruomenei.“

Pasak P.Ugianskio, avarijos atveju laikas yra itin svarbus. Kuo ilgiau darbai atidedami, tuo labiau didėja rizika, kad gedimo pasekmes pajus ir kiti gyventojai, – gali būti užlieti butai, sugadintas žmonių turtas, o dalis namo ilgesniam laikui liktų be vandens ar kitų būtinų paslaugų.

„Priežastys, kodėl nepavyksta patekti prie avarijos židinio, būna įvairios. Kartais žmonės yra išvykę, gyvena užsienyje ar tiesiog tuo metu negali būti namuose.

Tačiau susiduriame ir su atvejais, kai meistrai neįleidžiami sąmoningai. Viena dažnesnių priežasčių – bendrojo naudojimo vamzdžiai bute būna paslėpti po pačių gyventojų įrengtomis apdailos konstrukcijomis ar uždangalais, kurių jie nenori ardyti.

Tada susidaro paradoksali situacija: name įvykusi avarija kelia grėsmę kaimynų turtui, specialistai stovi pasirengę ją pašalinti, tačiau iki gedimo vietos fiziškai negali prieiti“, – pasakojo P.Ugianskis.

Jo žodžiais, dažniausiai tokias situacijas pavyksta išspręsti diplomatiškai – kalbantis su gyventojais ir ieškant abiem pusėms priimtino sprendimo.

Vis dėlto pasitaiko ir išskirtinių, sudėtingų atvejų, kai susitarti nepavyksta. Tada, siekiant apsaugoti kitų namo gyventojų interesus ir sudaryti galimybę pašalinti avariją, tenka pasitelkti teisines priemones, antstolius ar kreiptis pagalbos į atsakingas valstybės institucijas.

Vilniuje trūkęs karšto vandens vamzdis jau pusmetį niokoja butus – kaimynai neįsileidžia meistrų