Kur bėgti gavus pranešimą, kad reikia slėptis? Pirkdami naują būstą kai kurie kauniečiai jau domisi, ar po namu yra priedanga. Kiti ją norėtų įsirengti, tačiau susiduria su kliūtimis ir kaimynų abejingumu.

Rugsėjo 15-osios naktį kauniečiai į savo mobiliuosius telefonus gavo skubų įspėjamąjį pranešimą, kad į Lietuvos teritoriją įskrido dronas.

Nors jį NATO naikintuvai sėkmingai sunaikino Kaišiadorių rajone, šis įvykis gyventojus paskatino susimąstyti, kur reikėtų slėptis grėsmės akivaizdoje.

Kaune esančiose oficialiose priedangose tilptų tik 45 procentai gyventojų.

[[ge:lrytas:lrytas:43227958]]

Nors savivaldybė kauniečius ragina jas įsirengti po daugiabučiais ir siūlo finansinę paskatą, kol kas tuo susidomėjo vos 8 daugiaaukščių gyventojai.

Penkiaaukštis – neeilinis

Kauno savivaldybės skelbiamoje programoje priedangoms po daugiabučiais įsirengti šiais metais panoro dalyvauti Vydūno alėjos 9-ojo daugiabučio gyventojai. Iš miesto biudžeto buvo skirti 32 792 eurai.

Tačiau šio penkiaaukščio gyventojai – buvęs namo bendrijos pirmininkas Žilvinas Valikonis ir šios bendrijos valdybos narys Algirdas – tikino, kad dėl priedangos įrengimo turi daug klausimų, į kuriuos niekas neatsako.

[[ge:lrytas:lrytas:42513337]][[ge:lrytas:lrytas:43065313]][[ge:lrytas:lrytas:44010998]][[ge:lrytas:lrytas:44016549]]

Namas statytas 1967 metais. Jame gyveno Kauno technologijos universiteto dėstytojai, nemažai profesorių, tad 4 laiptinių daugiabutis – neeilinis.

Po pastato kiemu yra įrengtas požeminis garažas. Jame telpa 28 automobiliai, o abiejuose namo galuose rūsyje yra gyventojų sandėliukai.

O tarp sandėliukų yra erdvė, kur kadaise buvo įrengta skalbykla su džiovykla, lyginimo kambariu. Už jos – katilinė ir erdvė, kurioje veikė dirbtuvės, jei gyventojai ką nors norėtų susiremontuoti. Dar toliau – salė, kurioje vykdavo pokyliai. Dabar gyventojai joje rengia susirinkimus.

Kalbėti apie priedangos įrengimą pradėta šių metų pradžioje.

„Namą administruojančios įmonės „Santermita“ atstovai organizavo kelis susitikimus, tačiau kokią priedangą planuojama įrengti, aiškaus atsakymo neišgirdome iki šiol“, – tikino namo gyventojas Algirdas.

Pasak Ž.Valikonio, atvykęs vienas įmonės atstovas išklauso gyventojų pageidavimus, pastabas užsirašo. Vėliau atvyksta jau kitas atstovas ir situacija kartojasi.

Vyrai sakė girdėję planus, kad priedangą ketinama įrengti beveik po visu namu.

„Girdėjome, kad nugriovus skalbyklą, katilinę, dirbtuves ir susirinkimų salę skiriančias sienas arba jose padarius angas šios patalpos būtų sujungtos. Dalis katilinės, kur stovi įranga, būtų atskirta ir uždaryta“, – pasakojo Ž.Valikonis.

Nerimauja dėl vieno įėjimo

Gyventojams labiausiai neramu, ar sujungus visas bendrojo naudojimo patalpas ir jose įrengus priedangą jie galės naudotis įėjimu iš garažo į namą.

Dabar į garažą gyventojai įvažiuoja per vartus iš gatvės pusės. Pastatę automobilį požemyje eina iki durų, per kurias patenka į buvusių dirbtuvių patalpas, iš ten – į antrąją namo laiptinę.

Tai yra ir antrasis, atsarginis, išėjimas iš namo – jei kiltų gaisras arba įvyktų kita nelaimė.

„Jei rūsio patalpos bus sujungtos, nežinia, ar galėsime naudotis tomis iš garažo į dirbtuves ir antrąją laiptinę vedančiomis durimis“, – nuogąstavo Ž.Valikonis.

Gyventojai taip pat nežino, kas bus atsakingas už priedangą.

„Jei raktai bus pas „Santermitos“ atstovus, o mes naudotis priedangos erdvėmis negalėsime, vadinasi, patekti iš garažo į antrąją laiptinę taip pat nebus įmanoma“, – svarstė Ž.Valikonis.

Nežino, kas galės naudotis

Kauniečiai mano: jei priedanga būtų skirta tik šio namo gyventojams, jai užtektų pritaikyti tik buvusios skalbyklos patalpas.

„Jei erdvė pasislėpti bus skirta ir aplinkui gyvenantiems žmonėms, vietos reikės daugiau.

Mes nesame prieš, tačiau norime žinoti, kas planuojama, kas bus atsakingas už priedangą“, – kalbėjo Ž.Valikonis.

Ž.Valikonis yra statybininkas, todėl stebėjosi, kad darbus ketina atlikti pati „Santermita“.

„Manau, kad priedanga – neeilinis objektas. Ją turėtų įrenginėti šios srities specialistai“, – įsitikinęs kaunietis.

O dabartinė Vydūno alėjos 9-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė Rūta Jurgaitienė tikino, kad įkalbėti kaimynus įsirengti priedangą nebuvo sudėtinga.

„Namo administratorius yra įmonė „Santermita“. Kreipėmės ir jie ėmėsi rūpintis dokumentais, projekto parengimu, planuoja atlikti darbus. Detalių nežinau, bet įmone pasitikiu, tad laukiame darbų pradžios“, – sakė R.Jurgaitienė.

Priedangos įrengimui pritarė

Bendrovės „Santermita“ pastatų vadybininkas Airidas Nefas patikino, kad Vydūno alėjos 9-ajame name yra aktyvi bendrijos pirmininkė, jai padedant buvo suorganizuoti gyventojų susirinkimai.

„Pristatėme priedangos įrengimo planus, aiškinome, kas bus daroma ir kokią naudą tai duos gyventojams. Taip pat aiškinome, kad Kauno savivaldybė šį projektą finansuoja 100 procentų“, – sakė A.Nefas.

Daugiabučio gyventojams abejonių dėl priedangos įrengimo esą neliko ir jie jos įrengimui pritarė.

Numatyta priedangoje atnaujinti elektros instaliacija, įrengti avarinį apšvietimą, priešgaisrinę signalizaciją, sanitarinius mazgus. Taip pat alternatyvaus elektros maitinimo prijungimo vietą bei vėdinimo sistemą.

Priedangos plotas bus didesnis negu 200 kvadratinių metrų. Ji bus įrengiama rūsyje esančiose bendrojo naudojimo patalpose – buvusioje skalbykloje, dirbtuvėse, susirinkimų salėje ir dalyje katilinės.

Įėjimo iš garažo į antrąją laiptinę panaikinti neplanuojama.

„Priedangų programoje numatyta, kad joje turi tilpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų. Šioje priedangoje tilps daugiau, nei reikalaujama, todėl ji bus atvira ir aplinkinių namų gyventojams, jie pavojaus atveju galės į ją patekti“, – sakė „Santermitos“ atstovas.

Raktus duos ir gyventojams

Kol projektas dar vystymo stadijos, galutinis sprendimas, kas bus atsakingas už priedangos atrakinimą, dar nepriimtas.

„Tačiau raktus tikrai turės namo bendrijos pirmininkė, administruojanti įmonė ir išrinkti atsakingi namo gyventojai“, – tikino „Santermitos“ pastatų vadybininkas.

Darbai prasidės jau netrukus, priedangą planuojama įrengti iki lapkričio pabaigos.

„Darbus atliks „Santermita“ pasitelkdama atskirų sričių specialistus. Kol kas Kauno daugiabučiuose kitos įrengtos priedangos neturime, tačiau esame numatę įrengti dar vieną kitame name“, – sakė A.Nefas.

Programa domėjosi patys

Šiais metais priedanga buvo įrengta Aukštaičių gatvės 41-ojo daugiabučio rūsyje.

Šio 1936 metais statyto keturių aukštų namo, kuriame yra 8 butai, gyventojas Kęstutis Kunigiškis pasakojo, kad sužinoję, jog savivaldybė siūlo finansuoti priedangų daugiabučiuose įrengimą, gyventojai tuo susidomėjo.

Po namu yra gyventojų sandėliukai, greta – nemaža patalpa, kurioje anksčiau buvo namo katilinė.

„Anksčiau šildėmės patys, vėliau butuose įsirengėme dujinį šildymą. Bendra patalpa, kurioje buvo šildymo punktas, tapo nenaudojama. Nusprendėme, kad ten būtų gerai įsirengti priedangą,“ – sakė K.Kunigiškis.

Gyventojai kreipėsi į namą administruojančią įmonę Kauno butų ūkį. Per mėnesį buvo išmontuotas rūsyje buvęs šildymo punktas, seni vamzdžiai, įstatytos naujos į rūsį iš gatvės bei iš jo į kiemą vedančios durys, atnaujinti vandentiekio vamzdynai, įrengta kriauklė.

Taip pat įrengtas naujas apšvietimas ir autonominė elektros energijos tiekimo sistema, prie kurios galima prijungti generatorių. Pastatyti nauji į rūsį vedantys metaliniai laiptai.

„Labai gerai, kad įrengiant priedangą buvo atnaujintos komunikacijos, įrengti nauji laiptai, nes seni mediniai buvo visai blogos būklės.

Džiaugėmės ir tuo, kad ardant šilumos punktą nuo vamzdžių nuimta sena stiklo vata buvo išgabenta, nes nebūtume žinoję, kur ją dėti“, – pasakojo K.Kunigiškis.

Visi darbai gyventojams nieko nekainavo. Kaunietis tik apgailestavo, kad nepavyko įsigyti biotualeto, nes savivaldybės skirtų pinigų jam neužteko.

Žada priimti ir kaimynus

Aukštaičių gatvės 41-ojo namo gyventojams liko patalpas susitvarkyti, įsirengti grindis.

„Taupome, ateityje šiuos darbus reikės atlikti. Taip pat svarstome – gal pirksime ir generatorių“, – sakė K.Kunigiškis.

Name gyvena 40 žmonių. Tiek priedangoje susiglaudę tilptų.

„Gretimo privataus namo gyventojai klausė, ar atsirastų vietos ir jiems. Sakėme, kad priimsime“, – šypsojosi kaunietis.

K.Kunigiškis norėtų, kad būtų papildyta priedangų įrengimo programa.

„Norėtume, kad būtų finansuojamas oro rekuperacinės sistemos įrengimas. Priedangose tokių reikėtų“, – mano kaunietis.

Tuo metu Kauno butų ūkio Pastatų administravimo poskyrio vadovas Arnas Menciūnas pranešė, kad priedangas jie įrengė po 6 daugiabučiais, esančiais įvairiuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose.

Apie tai kalbama su dar vieno daugiaaukščio gyventojais.

„Prakalbus apie erdvės slėptis įrengimą gyventojai labiausiai bijo, kad iš jų bus atimti rūsiuose esantys sandėliukai, apie tai žmonės dažniausiai ir klausia“, – sakė A.Menciūnas.

Taip pat esą trūksta aktyvių žmonių, kurie siektų, kad priedangos po namais būtų įrengtos.

Klausia, ar bus priedangos

O architektas Gintautas Natkevičius atskleidė, kad naujai projektuojamuose ir statomuose pastatuose priedangos numatytos požeminiuose garažuose.

„Paprastai po pastatais įrengti garažai yra didesnio ploto negu ant jų pastatyti namai.

Dėl to avarinius išėjimus iš požemio, kurie reikalingi, jei pastatas griūtų, galima įrengti sklypo pakraštyje“, – pasakojo architektas.

Kartais priedangos po pastatais jau projektuojamos ir papildomai. Tokios, pavyzdžiui, bus Astronomijos gatvėje kylančiuose daugiabučiuose.

„Būstų ieškantys žmonės dabar jau patys klausia, ar name numatytos vietos priedangai.

Kadangi poreikis yra, nekilnojamojo turto statytojai į tokias patalpas investuoja ir įtikinėti tuo nereikia“, – sakė architektas.

Nieko specialaus nenumatyta

Priedangomis laikomi įvairių pastatų rūsiai, požeminiai garažai bei požeminės perėjos.

Šiuo metu atnaujinama Senamiestyje esanti Vilniaus gatvės požeminė perėja.

Šių statybų projekto vadovas architektas Mindaugas Gaigalas sakė, kad nieko papildomo remontuojant tunelį įdiegti nenumatyta.

„Perėjos remonto projektas rengtas senokai, kai kalbų apie priedangas dar beveik nebuvo, todėl ko nors specialaus joje nebus“, – sakė architektas.

Ir Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kad remontuojant požemines perėjas papildomų sprendinių, susijusių su pritaikymu priedangoms, projektuose nenumatyta.

Geriausia slėptis savo daugiabučio rūsyje

Žydrūnas Subačius

Kauno savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas

„Kauno priedangų sąraše yra 334 objektai, kuriuose gali tilpti 136 570, arba 44,93 procento, savivaldybės gyventojų. Šiuo metu priedangų sąrašas yra tikslinamas, numatoma, kad skaičius sieks apie 350 priedangų.

Gyventojams svarbu suprasti, kad geriausia priedanga yra jo gyvenamojo namo rūsys. Grėsmės atveju priedangą reikėtų pasiekti per 3–5 minutes. Kad rūsys nėra oficialiai įregistruotas kaip priedanga, nesumažina jo, kaip priedangos, statuso.

Oficialiai skelbiamos priedangos yra skirtos tiems, kurie neturi rūsio arba oro pavojaus metu dirba, keliauja. Skelbiamos priedangos – tai tokie pat rūsiai, tik dauguma jų yra valstybės ar savivaldybės įstaigose.

Jeigu visi suprastų, kad jų gyvenamojo namo rūsys yra geriausia priedanga, jų Kauno mieste turime šešis kartus daugiau, nei mums reikia.

Jeigu vertiname tik oficialiai skelbiamas priedangas, tuomet didžiausias trūkumas yra daugiausia apgyvendintuose Šilainių, Dainavos ir Eigulių gyvenamuosiuose rajonuose.

Jei artimiausia oficiali priedanga nėra lengvai pasiekiama per keletą minučių, saugiau likti esamoje vietoje ir pasirinkti saugiausią prieglobstį pastate: rūsį, požeminę patalpą ar kitą vidaus erdvę, atitinkančią dviejų sienų principą, kai tarp žmogaus ir pastato išorės yra bent dvi sienos.

Kaune yra ir slėptuvių, tačiau, vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu, jos nėra skirtos gyventojams, o ekstremaliųjų situacijų operacijų centrams. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus slėptuvių vietos ir informacija apie jas yra arba riboto naudojimo, arba valstybės paslaptis.“

Šiemet dar liko nepanaudotų lėšų

Karolina Sakalauskienė

Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja

„2025-aisiais per savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose programą finansuoti 6 objektai – daugiabučiai Prancūzų, Naujakurių, Pagėgių, Kovo 11-osios ir Aukštaičių gatvėse bei Baltų prospekte.

Šiemet kol kas patvirtintos dvi paraiškos – Vydūno alėjoje ir Maironio gatvėje.

Kiekvienais metais Kaunas programai skiria po 100 tūkst. eurų. Pernai buvo panaudota beveik 45,9 tūkst. eurų.

Šiemet pagal iki šiol gautas paraiškas bus įrengiamos priedangos 2 daugiabučiuose, joms numatyta skirti daugiau kaip 58,9 tūkst. eurų.

Kauniečiai šiemet dar gali pasinaudoti miesto visa arba daline parama priedangai įrengti savo daugiabutyje.

Šiuo metu yra 41,1 tūkst. eurų nepanaudotų lėšų.

Praėjusiais metais kauniečiai pirmenybę skyrė autonominės elektros tiekimo sistemos prijungimo taškams įrengti, avariniam apšvietimui bei papildomiems įėjimams ir išėjimams įrengti.

Kai kurių daugiabučių gyventojai taip pat nusprendė įsirengti atitvarines ir apsaugines konstrukcijas, laiptus, taip pat avarinio geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo sistemas.

Šiemet abiejuose objektuose numatomi didesnės apimties darbai: papildomi avariniai išėjimai, konstrukcijų stiprinimas, prieigos elektros tiekimo sistemoms, apšvietimo, vėdinimo ir gaisro signalizacijos sistemų įrengimas arba sutvarkymas.

Taip pat numatoma pritaikyti įėjimus bei išėjimus riboto judumo asmenims, atlikti patalpų bei evakuacijos takų signalinio ženklinimo darbus, įrengti apsaugines dangas angoms bei ugniai atsparias duris.

Artimiausiame tarybos posėdyje planuojama siūlyti tvirtinti naujas arba papildomas priemones. Pavyzdžiui, į apsauginių dangalų angoms priedangų patalpose sąrašą įtraukti armavimo ar laminavimo plėveles. Taip pat sudaryti galimybes įsirengti nuotolinio valdymo spynas, kitas anksčiau nenumatytas, inovatyvias apsaugos priemones.“

Kai kauks sirenos, Kaune prasidės lenktynės dėl vietos: priedangų įrengimą stabdo visai ne pinigai (1)