Nerimas niekur nedingsta, tačiau ilgalaikių planų lietuviai neatsisako. Priešingai – daliai jų sprendimas įsigyti namus tampa būdu susikurti saugumo ir kontrolės jausmą.
Portalo Lrytas organizuojamoje konferencijoje „Saugumo kodas“ pranešimą „Neramu, bet perku: ką NT pasakoja apie žmonių atsparumą krizėms“ skaičiusi D. Laumytė pabrėžė: aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje nereiškia, kad žmonės nemato grėsmių. Jų elgesys rodo pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje, tačiau šis pasitikėjimas neturi virsti abejingumu pavojams.
„Nerimas yra, bet jis neparalyžiuoja ir greičiausiai veikia kaip mobilizatorius. Žmonės skaičiuoja, lygina, orientuojasi į kokybę ir labai tiksliai žino, ko nori“, – sakė ji.
Nuo nuosavo būsto lietuvių neatbaido ir nerimas dėl saugumo: atskleidė, ką rodo NT rinka
Beveik du dešimtmečius įvairioms organizacijoms vadovaujanti D. Laumytė savo įžvalgas grindė ir darbo su žmonėmis patirtimi, ir NT plėtotojų stebimu pirkėjų elgesiu. „Omberg Group“ rinkoje veikia daugiau kaip 13 metų, yra pastačiusi daugiau kaip 2,6 tūkst. būstų, daugiausia dirba Vilniuje, o projektus planuoja ir kituose miestuose.
Ankstesnes krizes išgyvenę NT plėtotojai laukia rinkos atoslūgio, tačiau pirkėjai kol kas neskuba atidėti savo planų.
„Mes patys truputį stebimės tuo, kas dabar vyksta“, – pripažino D. Laumytė.
Rinkoje nuolat pasigirsta svarstymų, kad turėtų ateiti kritimas, tačiau nei kada tai nutiks, nei kokia konkreti priežastis jį sukeltų, niekas negali tiksliai pasakyti. O masinio pirkėjų sprendimo palaukti saugesnių laikų plėtotojai kol kas nemato.
Susiję straipsniai
Tai D. Laumytė iliustravo „Omberg Group“ projekto „Šiaurės siestos“ Vilniaus Visorių rajone pavyzdžiu: pradėjus pardavimus, per 24 valandas buvo parduoti 24 butai. Geopolitinio neapibrėžtumo netrūko ir tuomet, tačiau pirkėjų aktyvumas buvo toks, kad sulaukė ir televizijų dėmesio.
„Ką jūs čia tokio darote, kad jūsų objektuose taip perka butus?“ – žurnalistų klausimus prisiminė „Omberg Group“ generalinė direktorė ir pridūrė, kad aktyvumas tuo metu buvo juntamas ir kituose rinkos projektuose.
„Rinka tampa ne lėtesnė, o reiklesnė“, – dabartinę situaciją apibūdino ji.
Žmonės lygina alternatyvas, skaičiuoja savo galimybes. Nerimas, sprendžiant iš plėtotojų patirties, ne visuomet priverčia atsitraukti – kartais jis paskatina aiškiau apsibrėžti, kokio būsto ir kokios gyvenamosios aplinkos reikia.
Kodėl nerimas dalį žmonių pastūmėja prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus? D. Laumytės manymu, tai galima paaiškinti ir psichologiškai: „Kai yra daug nerimo ir netikrumo, norisi turėti vienokią ar kitokią saugią erdvę, kurią galėtum kontroliuoti taip, kaip supranti kontrolę, ir užtikrinti savo ateities tęstinumą“.
Būsto pirkimas tokiomis aplinkybėmis yra ypač iškalbingas: žmogus nežino, kas laukia rytoj, bet vis tiek priima ilgalaikį sprendimą, neretai įsipareigoja mokėti paskolą. Tokį pasirinkimą „Omberg Group“ vadovė interpretuoja kaip pasitikėjimą ne vien savo finansinėmis galimybėmis: „Būstas reikalauja pasitikėjimo tiek pajamomis, tiek miestu, tiek šalimi“.
Šiame kontekste D. Laumytė siūlė atsargiau vertinti ir viešumoje įsitvirtinusį naratyvą, esą Lietuvoje žmonės jaučiasi nesaugūs, todėl visi skuba pirkti butus Ispanijoje. Ji lygino mūsų šalies miestų rinkos duomenis ir informaciją iš viešų notarinių registrų apie Lietuvos piliečių NT įsigijimus Ispanijos Alikantės bei Valensijos provincijose 2024–2025 m.: plėtotojų stebimas pirkėjų aktyvumas Lietuvoje nerodo visuotinio atsitraukimo, kurio būtų galima tikėtis klausantis tokių kalbų. Priešingai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje fiksuotas įspūdingas butų įsigijimų augimas.
Tačiau bene ryškiausiai skirtingą žmonių reakciją į grėsmę atskleidė ne rinkos palyginimai, o vienos dienos įvykiai.
D. Laumytė prisiminė oro pavojaus perspėjimą, po kurio biure buvusiems darbuotojams teko eiti į priedangą. Kartu buvo ir bendrovės akcininkas. Jo reakcija, pasak pranešėjos, buvo kategoriška: po tokio įvykio šiemet tikriausiai nebebus parduotas nė vienas butas.
Iš pradžių atrodė, kad šis nuogąstavimas turi pagrindo. Per maždaug valandą paskambino du klientai, nusprendę nutraukti sutartis – vienas buvo planavęs pirkti butą, kitas komercines patalpas. Abu pasirinko pinigus pasilikti, o investicijų atsisakyti. Tą dieną buvo atšauktos ir visos suplanuotos apžiūros.
Tačiau jau kitą dieną situacija pasikeitė. „Nuo pat ryto turėjome dvigubą skaičių skambučių su noru susitikti ir apžiūrėti butus“, – pasakojo D. Laumytė.
Dauguma tuomet besikreipusių žmonių buvo ne vilniečiai, o regionų gyventojai. Pokalbiai atskleidė, kad tas pats perspėjimas juos paskatino visai kitokiam sprendimui: šeimose aptarus turimas santaupas, imta svarstyti apie NT sostinėje.
„Galvojame, kad vis tiek Vilnių gins, Vilniuje bus saugu. Gal vis dėlto čia dedame į nekilnojamąjį turtą“, – klientų argumentus perteikė „Omberg Group“ vadovė.
Šis epizodas, D. Laumytės vertinimu, rodo, kaip nevienodai žmonės reaguoja į tą pačią situaciją. Vieni siekia išsaugoti galimybę laisvai disponuoti pinigais ir atsisako didelių įsipareigojimų, kiti ieško vietos, kurioje tikisi jaustis saugiau, ir tam skiria santaupas.
Būsto rinką D. Laumytė vadino savotišku visuomenės emocinės būklės termometru. Tačiau pirkėjų aktyvumas, jos teigimu, nereiškia, kad pasirengimui krizėms galima skirti mažiau dėmesio: „Atsparumas neturi virsti abejingumu“.
Pasak „Omberg Group“ vadovės, žmonėms reikia aiškių valstybės veiksmų planų, veikiančios civilinės saugos, patikimos gynybos ir sąžiningo kalbėjimo apie rizikas: „Žmonėms nereikia raminančių lozungų. Reikia tiesiog plano“.
Žinojimas, į ką būtų galima atsiremti stresinėje situacijoje, pats savaime suteikia daugiau tvirtumo. Net jeigu konkretaus plano niekada neprireiktų įgyvendinti, jo turėjimas padeda susiorientuoti.
Ruošdamasi konferencijai „Saugumo kodas“ D. Laumytė skaitė ir tyrimų, kuriuose buvo lyginama skirtinga komunikacija su nerimą patiriančiais žmonėmis. Vieniems buvo tiesiog sakoma nesijaudinti, nes viskas bus gerai, kitiems – pripažįstamas jų nerimas ir siūloma drauge sudaryti veiksmų planą. Mažesnį stresą patyrė būtent antroji grupė.
Atsakomybę šioje situacijoje D. Laumytė priskyrė ir pačiai NT rinkai. Pirkėjų nerimas neturėtų tapti priemone skatinti pardavimus, o būstas – pristatomas kaip savaime visas grėsmes panaikinantis pasirinkimas.
„Mes, kaip vystytojai, privalome elgtis labai atsakingai“, – sakė ji.
D. Laumytė pabrėžė, kad svarbu nepardavinėti ramybės bet kokia kaina ir nepiktnaudžiauti argumentu, esą, jeigu aplink nesaugu, pinigus būtina nukreipti į nekilnojamąjį turtą.
Kartu nauja realybė keičia ir pačių plėtotojų darbą. „Omberg Group“ statybos komanda svarsto specialių tinkų bei langų plėvelių sprendimus, kurie galėtų padėti sumažinti galimų smūgių padarinius.
Kalbėdama apie tai D. Laumytė pati atsargiai rinkosi žodžius: tokių priemonių nevadino užtikrinančiomis atsparumą, o jų paskirtį siejo su galimybe sumažinti žalą.
Keičiasi ir pirkėjų klausimai. Paklausta, ar žmonės domisi rūsiais, sandėliukais bei galimybėmis prireikus pasislėpti, D. Laumytė patvirtino, kad toks poreikis aiškiai juntamas: „Ateina, klausia, kur gali būti priedanga. Ypač jaunesni pirkėjai sako: priedangos privalo būti“.
Dalis jaunų pirkėjų gerai išmano reikalavimus ir aiškiai įvardija, kokių sprendimų tikisi. Tokį domėjimąsi „Omberg Group“ vadovė laiko ir pasirengimo ženklu – žmonės apie savo saugumą galvoja dar prieš įsigydami būstą.
D. Laumytė atkreipė dėmesį, kad daugelis dabar stovinčių pastatų buvo suprojektuoti anksčiau, kai saugumo situacija buvo kitokia. Ji prisiminė ir laikus, kai Vilniaus miesto viešuose aukcionuose būdavo parduodamos slėptuvės, o karas XXI amžiuje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.
Dabar projektuojant reikia numatyti galimybę patalpas naudoti įvairiais tikslais, įskaitant žmonių saugumą krizės metu.
Tačiau atsparumą, pasak D. Laumytės, kuria ne vien pastatai ir juose numatytos apsaugos priemonės. Ne mažiau reikšmingi yra žmonių tarpusavio ryšiai.
Kas padeda atsigauti bendruomenėms po uraganų, potvynių ir kitų didelių sukrėtimų, kai netenkama namų ar artimųjų? Viena atramų – bendravimas ir ryšiai su kitais.
Todėl, anot „Omberg Group“ vadovės, plėtotojų darbas nesibaigia pastačius namus: kuriant kvartalus svarbu sudaryti sąlygas rastis ir bendruomenei. Kaip pavyzdį ji pateikė projektą Pilaitėje, kuriame įrengiamas parkas su skulptūromis. Ten taip pat buvo organizuojami koncertai ir kiti renginiai.
„Kad kaimynai susipažintų ir tuos ryšius galėtų megzti toliau“, – tokių iniciatyvų tikslą nusakė D. Laumytė.
Būtinybę ruoštis galimoms krizėms ir stiprinti tarpusavio ryšius ji siejo ir su savo pačios išgyvenimais: „Tikrai žmogiškai bijau pagalvoti, kas gali atsitikti. Dėl to turime ugdyti atsparumą, turime ruoštis ir dalytis vieni su kitais.“
Grįždama prie klausimo, ką būsto pirkėjų sprendimai pasako apie visuomenės atsparumą, D. Laumytė akcentavo pasitikėjimą šalies ateitimi.
„Žmonės renkasi Lietuvą ne todėl, kad nemato grėsmių, o todėl, kad tiki mūsų gebėjimu su jomis susitvarkyti, – sakė „Omberg Group“ vadovė. – Tai nėra naivus optimizmas. Tai realistiškas sprendimas ir pasiryžimas gyventi, dirbti ir auginti šeimas Lietuvoje.“