Pagal prieš du dešimtmečius gimusius buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko planus Melnragės dangoraižis turėjo būti ne eilinis viešbutis, o naujas Klaipėdos simbolis. Tačiau per tą laiką ambicingas sumanymas taip ir nevirto realybe.
Beveik 40 arų sklypo Kopų gatvėje savininkas vis dar ieško pirkėjo, o vienu pagrindinių objekto privalumų įvardija galimybę statyti iki 132 metrų aukščio pastatą.
Priminsime, kad apie 2005 metus Klaipėdoje buvo plėtojamas ir Gandrališkių kvartalas, kuriame iškilo 112 metrų aukščio „Pilsotas“ – iki šiol aukščiausias gyvenamasis pastatas Lietuvoje. Melnragės dangoraižio vizija tuomet buvo dar ambicingesnė, tačiau liko neįgyvendinta.
Susiję straipsniai
Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, objektas rinkoje siūlomas jau kelerius metus. Per šį laiką susidomėjimo netrūko, tačiau iki šiol nepavyko rasti abiem sandorio pusėms priimtinų sąlygų.
Pastaruoju metu šio projekto pardavimo procesas suaktyvėjo. Tai galima sieti ir su Klaipėdos miesto savivaldybės planais. Miestas rengia Melnragės ir Girulių teritorijų plėtros galimybių studiją, kurioje siūloma ateityje gerokai apriboti aukštybinių pastatų statybos galimybes šioje teritorijoje.
Dangoraižis turėjo pakeisti Klaipėdos įvaizdį
Melnragės dangoraižio istorija prasidėjo apie 2005 metus. Tuomet Kopų gatvėje, maždaug 200 metrų nuo jūros, buvo sumanyta statyti iki 132 metrų aukščio, 38 aukštų rekreacinės paskirties pastatą.
Projektą pristatęs planavimo organizatorius S. Trečekauskas tuomet kalbėjo apie viešbutį, konferencijų sales, medicinos paslaugas, sanatorinį ir rekreacinį gydymą. Požemyje buvo numatyta įrengti dviejų–trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę, o šalia pastato – poilsio infrastruktūrą ir atskirą priėjimą prie jūros.
Idėja buvo pristatoma kaip galimybė suformuoti naują Klaipėdos siluetą. Atplaukiantiems laivams matomas pastatas galėjo tapti išskirtiniu orientyru, papildančiu Girulių televizijos bokšto ir švyturio kuriamą pajūrio panoramą.
Tuometis Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas projektą vertino palankiai.
„Kol kas uostamiesčio įvaizdį atplaukiantiems jūra turistams formuoja kaminai ir naftos cisternos. Tai pramoninio miesto akcentai. Jei prie jūros atsirastų dangoraižių, Klaipėdos įvaizdis pasikeistų“, – anuomet „Vakarų ekspresui“ sakė K. Macijauskas, šiuo metu vadovaujantis savivaldybės Urbanistikos ir architektūros departamentui.
Tuo metu miesto urbanistikos specialistai projektui įžvelgė galimybių, tačiau pabrėžė, kad jam įgyvendinti reikėtų tinkamos infrastruktūros, galimybės prisijungti prie miesto inžinerinių tinklų ir papildomų sprendinių aplinkai sutvarkyti.
Tačiau kilo diskusijų dėl galimo poveikio gamtinei aplinkai, miškui ir pačiai gyvenvietei.
Buvo baiminamasi, kad tokio masto statybos pakeistų Melnragės charakterį, padidintų automobilių srautus ir pareikalautų papildomos infrastruktūros. Klausimų kėlė ir tai, kaip milžiniškas pastatas derėtų su pajūrio kraštovaizdžiu.
2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino „poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru“.
Projektas vis dėlto judėjo į priekį, buvo sprendžiami teisiniai ir politiniai ginčai. Klaipėdos miesto savivaldybė nesutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu ir dėl jo kreipėsi į teismą. Galiausiai detalusis planas, leidžiantis statyti dangoraižį, buvo patvirtintas.
Statyti galima, bet
Šiandien parduodamo sklypo skelbime pabrėžiama, kad pagal detalųjį planą galima statyti iki 132 metrų aukščio pastatą. Nors tokio statinio statybos leidimas nėra išduotas, sklypo pardavimui tarpininkaujantis nekilnojamojo turto brokeris Justinas Poteliūnas pabrėžia, kad teritorijos planavimo dokumentai yra suderinti su savivaldybe, o sklypas įtrauktas į miesto bendrąjį planą kaip specializuotų kompleksų zona.
„Statybos leidimo nėra, tačiau galiojantys dokumentai leidžia statyti iki 132 metrų aukščio pastatą“, – sakė jis.
Brokerio teigimu, sklypas rinkoje siūlomas jau kelerius metus. Per šį laiką susidomėjimo netrūko, tačiau potencialiems pirkėjams ir savininkams iki šiol nepavyko rasti abiem pusėms priimtino susitarimo.
Pasak J. Poteliūno, susidomėjusių investuotojų yra ir dabar. Artimiausiu metu numatytas susitikimas su dar viena kompanija, kuri svarsto galimybę įsigyti sklypą, tačiau kol kas pageidauja neviešinti savo pavadinimo.
Pašnekovas pripažino, kad šiandien dangoraižio statybos sklype būtų itin sudėtingos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sklypas išskirtinis dėl savo vietos – Lietuvoje nėra daug teritorijų, kuriose būtų galima įsigyti tokio dydžio sklypą taip arti jūros.
J. Poteliūno vertinimu, 3 mln. eurų prašoma suma yra kiek didesnė už realią rinkos kainą, tačiau galutinė objekto vertė paaiškės tik tada, kai pardavėjas ir pirkėjas susitars dėl sandorio sąlygų.
Melnragės ir Girulių ateitis – nauji planavimo reikalavimai
Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu siekia kompleksiškai įvertinti Melnragės ir Girulių teritorijų plėtros galimybes. Tam rengiama galimybių studija, pagal kurią vėliau būtų parengti bendri teritorijos planavimo sprendiniai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus aiškino, kad siekiama turėti vieną aiškų dokumentą, kuris apibrėžtų visos teritorijos užstatymo principus, užuot atskirai sprendus kiekvieno sklypo klausimus.
„Tai yra pirmas žingsnis į didelį tikslą“, – apie planuojamą procesą kalbėjo M. Mockus.
Jo teigimu, galutiniam planavimo dokumentui parengti gali prireikti maždaug 4–5 metų. Galimybių studijoje Melnragės teritorijai siūlomas maždaug 16 metrų aukščio pastatų orientyras. Toks aukštis apytikriai atitiktų keturių aukštų pastatą su mansarda, tačiau tai dar nėra galutinis ir visoje teritorijoje įsigaliojęs statybos apribojimas.
M. Mockus pabrėžė, kad šiuo metu svarbu vertinti ne tik seniau patvirtintus planavimo dokumentus, bet ir konkrečių statybos leidimų buvimą bei kitus galiojančius reikalavimus. Vien detaliojo plano buvimas savaime negarantuoja, kad bet kuriuo metu bus galima pradėti statyti 132 metrų aukščio pastatą.
Šiuo metu galiojantys planavimo sprendiniai Kopų g. 69A leidžia vystytojams statyti dangoraižį, tačiau, savivaldybės atstovo teigimu, tokio išskirtinio aukščio statinio pagrįstumą šioje vietoje būtų sudėtinga įrodyti.
Taigi dangoraižio idėją Melnragėje praktiškai jau galima nurašyti į istorijos archyvus.
Trys milijonai eurų
Parduodamo sklypo plotas – 39,14 aro. Jo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas _ komercinės paskirties objektų teritorijos.
Sklype stovi 367 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, padalytas į du atskirus turtinius vienetus. Taip pat yra ūkinis pastatas. Skelbime nurodoma, kad namui reikalingas remontas.
Teritorijoje yra miesto vandentiekis ir elektra. Prie sklypo veda asfaltuotas kelias, o nuotekų tinklus, pagal skelbime pateikiamą informaciją, numatoma prijungti prie miesto kanalizacijos, esančios maždaug už 150 metrų.
Pardavėjai akcentuoja vietos išskirtinumą – iki jūros esą tėra apie 200 metrų, sklypas apsuptas pušyno, o iš aukštesnių būsimo pastato aukštų atsivertų vaizdas į jūrą ir kopas.
Už šį objektą prašoma 3 mln. eurų. Tai viena aukščiausių kainų Klaipėdos rinkoje – vieno aro kaina siekia maždaug 76,6 tūkst. eurų.
Vienas didžiausių tokio projekto pranašumų – galimybė matyti jūrą. Pastačius 38 aukštų pastatą, šiuo vaizdu galėtų mėgautis didžioji dalis jo gyventojų. Tačiau pastačius vos 4–5 aukštų pastatą, nuo jūros statinį praktiškai skirtų pušų siena.